Egzistuoja Vedinės žinios kaip paruošti maistą dorybės gunoje, nes tai labai svarbu.
Jeigu pjaustote daržoves ir daržovė nukrenta paliesdama kojas, tai ji jau nėra dorybės gunoje. Rekomenduojama jau jos maistui nenaudoti.
Jeigu žmogus valgo kaire ranka, tai kartu su maistu jis suvalgo visas neigiamas žmonių, kurie yra šalia, charakterio savybes. Jeigu šalia nėra nieko, tai palies dvasias. Taigi kaire ranka maisto į burną dėti negalima. Valgyti galima tik dešine ranka. Kairiarankiai taip pat turi valdyti dešine ranka. Jeigu žmogus į burną maistą deda ne dešine ranka, jis susiteršia maitinimosi metu ir jo laimė sumažės.
Jeigu ant grindų pastatote indą, kuriame gaminate, tai prieš nešant jį į stalą jį reikia nuplauti. Grindys laikomos nešvaria viena, o stalas – švaria.
Jeigu su dideliu reikalu buvote tualete, prieš gaminant maistą reikia visam žmogui apsiplauti. Jeigu visam apsiplauti po dušu neįmanoma, reikia bent apsipurkšti vandeniu: ant galvos, ant rankų, ant kojų. To neatlikus, paskui būsite suteršti dvasių.
Pagal Vedas gyvūnai virtuvėje negali būti. Jie net neturi žinoti kas yra virtuvė. Gyvūnai visada suteršia virtuvę. Psichinė gyvūnų jėga yra didesnė, negu žmogaus. Jeigu gyvūnas užeina į virtuvę, jis ten palieka savo psichinę energiją, suteršia sąmonę, o žmogus jus turi progresuoti, o ne tapti gyvūnu. Taigi dėl to gyvūnų į virtuvę leisti negalima.
Jeigu prieš jums pradedant valgyti, į maistą pažiūrėjo gyvūnas, o neduok dieve, prieš jus pavalgė, toks maistas laikomas suterštu ir jį visą galima atiduoti gyvūnams ir patiems nevalgyti. Kodėl? Todėl, kad visas maistas užsipildo to gyvūno energija ir valgydami tą maistą negausite jokio gėrio. Fiziškai, jūs tikrai pavalgysite, juo labiau, kai žmogus alkanas, miršta, tai šios taisyklės gali nepaisyti. Čia kalbama apie psichinę jėgą, apie laimę. Jeigu nebadaujama, tai geriau valgyti tik gyvūno nepaliestą ir nepamatytą maistą.
Kai maistas gaminamas su meile, jis turi kitokį skonį. Galite eksperimentuoti. Jeigu žmogus nervinasi, burba gamindamas maistą, toks maistas neskanus. 40 – 50 procentų maisto skonio savybių priklauso nuo maistą gaminančio žmogaus nusiteikimo. Skonis labiau susijęs su charakteriu, o ne su pačiu produktu. Netgi paprasti produktai, kurie tiesiog neturi skonio, bet pagaminti su meile – tampa labai skanūs. Tiesiog su meile išvirti ryžiai, be prieskonių, gali būti labai skanūs. Kitas žmogus gali gaminti ryžius, pridėti įvairių prieskonių ir nesinori jų valgyti, nes nuo jų sklinda kažkas nemalonaus.
Virtuvėje turėtų būti kuo daugiau šventųjų paveikslėlių, tai yra virtuvė turi būti dorybės vieta. Joje gali būti gėlės, pavyzdžiui, rožės. Vijoklinių gėlių virtuvėje nereikia, nes vijokliniai augalai yra agresoriai. Jie vyniojasi ant kitų – reiškia bando naudotis svetima jėga. Jie yra neišmanymo gunoje esantys augalai.
Virtuvė gali būti baltos spalvos, arba švelnių ir malonių atspalvių. Pati spalva yra nesvarbu, svarbu, kad ji būtų švelni, neryški, maloni. Atspalviai neturėtų būti pilki, išblukę, nes jie atneša nelaimę. Kalbant apie virtuvę iš medžio, priklauso iš kokio medžio. Beržas yra dorybės gunoje, pušis – aistros, o ąžuolas artimesnis neišmanymui. Labai ryškios, kontrastingos spalvos yra aistros gunoje, tamsios, niūrios – neišmanymo gunoje, o švelnios, malonios – dorybės gunoje. Pavyzdžiui, rožė yra dorybės augalas. Ar kada nors matėte rožę niūriaus atspalvio? Pavasarinis žydras dangus – taip pat dorybės gunoje. Ruduo, rudeninis dangus jau artimesnis neišmanymo gunai, o žiema – neišmanymo gunoje. Taigi virtuvėje neturėtų būti žiemos atspalvių, tik pavasario, vasariniai.
Maisto gaminimo metu geriau, kad žmonės, kurie nori su jumis pyktis ar yra blogos nuotaikos, į virtuvę neužeitų.
Informacijos šaltiniai: audioveda.ru, sarvsri.in
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą