2015 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

PIETŪS PAGAL AJURVEDĄ

Tinkamiausias laikas pietums 11 – 13 val. dienos. Maistas, kurį mes valgome pietums turi būti visų šešerių skonių: saldus, rūgštus, kartus, sūrus, gaižus (aitrus) ir aštrus. Bet koks maisto produktas savyje turi visą skonių spektrą. Taigi negalima pasakyti, kad juodieji pipirai yra tik aštrūs. Juose yra ir visi kiti skoniai, bet jų kiekis labai mažas. To ar kito produkto skonis nustatomas procentine penkių pirmapradžių elementų - Erdvės, Vėjo, Ugnies, Vandens ir Žemės išraiška. Taigi maisto pietums paruošimo menas yra tame, kaip parinkti maisto produktus ir prieskonius taip, kad gautųsi maksimalus pirmapradžių elementų, kurie reikalingi kiekvienam konkrečiam žmogui, balansas. Šeši skoniai, pagal ajurvedą, padeda palaikyti trijų došų (Vata, Pita ir Kapcha) balansą, kartu atlikdami organizme svarbias funkcijas. Kokiu santykiu kuri doša vyrauja mūsų organizme, priklauso iš dalies nuo to, koks ar kokie iš šešių skonių vyrauja mūsų kasdieniniame maiste ir mitybos įpročiuose.




Pagal Vedų kultūrą, kuo ant stalo daugiau patiekalų, tuo labiau klestės šeima. Vedose yra įdomių pastebėjimų, kaip nustatyti bendruomenės civilizuotumo lygį, paprasčiausiai užėjus į svečius? Pasirodo, tai rodo du faktoriai: pirmasis – tai skirtingų patiekalų, kuriuos šeimininkė patiekia ant stalo, skaičius. O antrasis – šeimininkės naudojamų prieskonių kiekis.
Ir šiais laikais mes, laukdami svečių, arba kai einame į svečius, tai šeimininkė visada stengiasi maksimaliai paįvairinti stalą. Tiek, kiek tik ji gali. Iš kur ši tradicija? Tai – Vedų laikų tradicija. Vedų kultūroje, kuo daugiau ant stalo bus įvairiausių skirtingų patiekalų, tuo labiau bus patenkinta Šrimati Lakšmi Devi – klestėjimo, gerovės deivė ir tada deivė tampa palanki šeimininkei, o namai vis labiau klesti. Todėl kiekviena šeimininkė, bent jau kai ateina svečių, o pagal Vedų kultūrą svečias – tai Viešpats, kuris ateina į namus. Taigi svečias garbinamas, juo rūpinamasi kaip Dievu. Kai jam pateikiama daug skirtingų skanių patiekalų, tai skaitoma labai malonu kaip ir svečiui, taip ir namų šeimininkams.






Kai mes vartojame maistui mėsą, mūsų protas ir psichika tampa chroniškai suteršta ir mums tampa nesvarbūs subtilūs skonio atspalviai, kuriuos mums suteikia prieskoniai. Reikia prisiminti, kad subtilūs skonio ir kvapo atspalviai yra ne kas kita, kaip subtilios energijos atspalviai, įvairių psichinių energijų atspalviai, kuriomis prieskoniai yra turtingi. Žmogus, kuris valgo maistą, kuris turtingas skonių ir kvapų atspalviais, ir teisingai paruoštas ir pritaikytas žmogui, toks žmogus gauna didelį energijos spektrą. Todėl jo charakteris tampa daugiabriauniu.
Prieskoniai, kaip ir visi augalai, kiekvienas turi savo charakterį. Kai kurių augalų charakteris išreikštas silpnai, bet prieskonių charakteris yra labai stipriai išreikštas, tai atsispindi jų stipriu, specifiniu kvapu. Prieskoniai taip pat gali turėti tik dorybės bruožus. Pavyzdžiui, tokie prieskoniai kaip šafranas, turi tik dorybės charakterio bruožus. Taip pat ir pankolis: paplitęs ir turi tik dorybės savybes. Šafranas labai gerai veikia mūsų psichiką. Jis gydo daug ligų, netgi įvairias žmogaus psichikos sutrikimo būsenas, depresiją.
Pagal ajurvedą, pietūs – tai pagrindinio maisto vartojimo laikas. Taigi žmogaus pagrindinis maisto vartojimo laikas pagal kiekį, yra pietūs. Saulė pietų metu jau yra zenite, aukščiausiame savo aktyvumo taške ir ji teikia daugiausiai energijos mūsų kūnui, tame skaičiuje ir maisto virškinimui. Būtent dėl to ajurveda sako, kad grūdines ir pupų kultūras reikia valgyti tik per pietus, nes tik pietų metu yra pakankamai energijos šių produktų virškinimui. Grūdinių kultūrų ir pupų maistas labai stipriai surištas su saulės energija. Jų virškinimui reikalingas didelis energijos kiekis, todėl šie produktai valgomi tik tada, kai saulė aktyviausia.




Taigi pietų laikas tarp 11 ir 13 val. dienos. 14 val. – jau labai kraštutinis laikas, tiesiog paskutinė riba, kurios metu geriau jau nevalgyti, nes per vėlu. Dauguma teiraujasi kada pietauti? 11 ar 14 val.? Trys valandos skirtumas – tai labai ilgas laiko tarpas. Iš tiesų tai labai paprasta. Jeigu po pietų jums reikalinga jūsų smegenų veikla, tai valgykite 11 val. Kuo žmogui mažiau protinių sugebėjimų reikia po pietų, tuo vėliau jis gali valgyti pietus. Taigi, jeigu antroje dienos pusėje ilsėsitės - galite pietauti ir 14 val.
Žmogaus, kuris pavalgė ne laiku arba persivalgė – rezultatas tas pats. Visa jo protinė energija nusileidžia į skrandį, kur jos reikia daugiausiai. To pasekoje žmogus tiesiog bunka. Yra trys sindromai, kurie priklauso nuo to, kaip vėlai žmogus pavalgė ir kiek stipriai persivalgė.
Pirmasis sindromas vadinamas sustojusios eilutės sindromas. Tai – kai žmogus po pietų atsisėda paskaityti kokį laikraštį ar knygą ir kažkuriuo momentu perskaito eilutę ir nesupranta, ką jis perskaitė. Taigi tokiu momentu reikia suprasti, kad persivalgei ir išeiti į lauką pasivaikščioti.
Antrasis sindromas – linktelėjimo sindromas, kai žmogus laiko knygą rankose, bet eilutės perskaityti jau negali. Ir po kažkurio laiko žiūri į tą knygą, žiūri ir jo galva linkteli. Tada jis atsipeikėja, pakelia galvą ir po kiek laiko vėl tas pats. Taip nutinka ir kai žmogus ryte valgo grūdines kultūras. Ryte saulė dar silpna ir toks efektas būna stiprus. Tai labai puikiai matosi pas studentus arba vyresniųjų klasių moksleivius: kai kurie jaunuoliai sėdi ir lyg nori gauti žinias, bet jų galva periodiškai tiesiog nusvyra. Tokią būseną sukelia sumuštiniai ar avižinių dribsnių košė ryte, ypač užgerta pienu.
Trečiasis sindromas – kai energija susikaupia žmogaus pilve, tai pas žmogų tiesiog atsijungia smegenys. Ne visiškai atsijungia, bet taip stipriai, kad jis praktiškai realiai nesuvokia aplinkos ir kuriam laikui pasineria į anabiozę. To pasekoje visi jo raumenys atsipalaiduoja, taip pat atsipalaiduoja ir seilių liaukos ir seilės laša ant rankose laikomos knygos.





KAS NUTINKA, KAI ŽMOGUS MAITINASI LAIKU?

Sakykim žmogus laikosi maitinimosi režimo, jis valgo įvairų maistą, grūdinių kultūrų maistą laiku, per pietus… kas vyksta toliau? Maždaug po 40 minučių kai kuriems žmonėms atsiranda lengvas mieguistumas. Jeigu tik turite galimybę – su ja kovoti nereikia. Jeigu žmogus darbe – tiesiog reikėtų atsisėsti, pasidėti galvą ant rankų, atsiremti rankomis į stalą ir taip apie 15 minučių pasnausti. Po 10 – 15 minučių žmogus prabunda pats ir jaučiais žvalus, sveikas, laimingas ir linksmas visą likusios dienos dalį. Taip pat nuostabu, kad paprastai vakare po tokio režimo nesinorio valgyti. Taigi žmogus, kuris teisingai ir laiku pavalgė jau iki ryto gali nenorėti valgyti. Taip nutinka todėl, kad grūdinių kultūrų ir pupų maistas pilnai suvirškinamas per 5 – 6 valandas. Todėl, jeigu žmogus pavalgė, pavyzdžiui 11 ar 12 val. – tai reiškia, kad pilnai viskas susivirškins apie 5 – 6 val. vakaro. 6 val. vakaro saulė jau perkerta savo astronominį horizontą, ir leidžiasi link horizonto, o pas žmogų virškinimas ką tik baigėsi. Pas žmogų nėra jokio alkio jausmo, nes saulės jėga jo jau stipriai neveikia, jau leidžiasi link horizonto. Šiuo metu jau pradeda augti Mėnulio poveikis, kuris organizmą ruošia atsipalaidavimui ir žmogaus organizmas iš aktyvaus virškinimo būsenos pereina į pasiruošimo poilsiui būseną. Šiuo atveju jokio ypatingo poreikio vakarienei žmogus nejaučia. Žinoma tai būdinga ne visiems žmonėms. Žmonės, kurie yra aistros gunoje, yra linkę stipriai persitempti ir dienos metu labai įsitempia. Tokiu būdu jie išnaudoja daug psichinės energijos begalinei įtampai, baimėms, abejonėms ir panašiems dalykams. Žmonėms, kurie yra aistros gunoje, patariama maitintis tris kartus per dieną. Tokiu būdu žmogus nieko nepralošia, jeigu vakarieniauja 6 – 7 val. vakaro.




KAS NUTINKA, JEIGU ŽMOGUS PAVALGO 14 VAL. DIENOS?

Kai saulė pereina astronominį horizontą, būna praėję tik 4 val. nuo žmogaus valgymo ir žmogaus žarnyne dar yra maisto, kuris nespėjo susivirškinti.
Keisčiausia, kad tokie mums reikalingi cheminiai elementai, kaip vitaminai, virškinami paskutinėmis virškinimo valandomis ir jie įsisavinami paskiausiai. Taigi žmogus, kuris valgo ne laiku, jeigu net ir pakankamai valgo daržovių ir vaisių bei viso kito – netenka vitaminų. Šio reiškinio pasekmė yra pavasarinė avitaminozė. Žiemą mums labiau norisi valgyti. Pastoviai norisi ką nors suvalgyti. Taigi žiemą mes sunkiai iškenčiame 6 val. po pietų nieko nesuvalgę. Apie 16 val. mums labai norisi kažką suvalgyti. To pasekoje, jeigu ką nors suvalgome, kol dar nepraėjo 6 val., tai į skrandį patekęs maistas sustabdo žarnyne esančio maisto virškinimą. Tuomet žarnyne esantis maistas tiesiog išstumiamas lauk. Taigi, žiemą mes linkę valgyti kas 3 valandas ir tokiu būdu tiesiog nepasisavinam vitaminų ir atsiranda avitaminozė. Taigi po pietų būtina laikytis 6 val. pertraukos ir anksčiau nepradėti valgyti.




Informacijos šaltinis: audioveda.ru

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą