2016 m. birželio 29 d., trečiadienis

SENĖJIMO PRIEŽASTYS IR ATJAUNĖJIMO METODAI

Kalbėdami apie senėjimą suprantame, kad šiame procese pagrindinę rolę vaidina laikas. Kas yra laikas?

LAIKAS

Laikas skirtingose Visatos dalyse teka skirtingai, tačiau visur jis yra cikliškas. Nepriklausomai nuo laiko tekėjimo, laikas dalijasi į didelius periodus, kurie dalijasi į mažesnius periodus.
Didelis laiko periodas, iš kurio susideda laikas, sanskrite vadinamas Maha Yuga. Maha – tai didelis, o yuga – tai periodas, laiko atkarpa.
Pirma didžiausia Maha Yuga sudaranti dalis yra Satya Yuga. Satya Yuga – tai aukso amžius. Satya – auksinis, Yuga – laiko atkarpa, periodas. Paskutinė Satya Juga prasidėjo maždaug prieš trys milijonai aštuoni šimtai devyniasdešimt tris tūkstančius metų ir baigėsi prieš du milijonai šimtas šešiasdešimt penkis tūkstančius metų, tai yra Satya Yuga tęsiasi maždaug virš milijono septynis šimtus metų.Kodėl mes apie tai kalbame? Mes išanalizuosime kiekvieną Maha Yuga periodą ir palyginsime žmogaus gyvenimo trukmę kiekviename laiko periode. Sužinosime priežastis, kodėl gyvenimo trukmė trumpėja. Iš esmės mūsų žmogiškasis kūnas apskaičiuotas gyvuoti šimtą tūkstančių metų. Tai visiškai realus skaičius ir nereikia tuo stebėtis. Satya Yugoje žmonės Žemėje gyveno būtent šimtą tūkstančių metų. Taip ilgai jie gyveno todėl, kad buvo šventaisiais. Tuo metu ir žemė, ir žmonės buvo kitokie. Pavyzdžiui, žmonės nuo šiuolaikinių žmonių skyrėsi ne tik šventumu, bet ir savo gabaritais. Pavyzdžiui, vidutinis žmogaus ūgis Satya Yuga periodu buvo apie 50 metrų. Jeigu kas nors tuo netiki, susipažinkite su realiu faktu.





Dvidešimtojo amžiaus pradžioje, Orisoje – vienoje iš paslaptingiausių Indijos valstijų, anglai per kalnus tiesė geležinkelį. Geležinkelis turėjo kirsti uolą, todėl reikėjo iškirsti tunelį. Anglai pradėjo skaldyti uolą, kad galėtų įdėti dinamito. Beskaldant atsivėrė labai didelė ola. Kai darbininkai ir inžinieriai įėjo į tą olą, jie pamatė jogą, kuris sėdėjo ir meditavo. Jogas buvo labai didelis. Nuo jo stuburgalio iki galvos buvo apie 9 metrus. Įsivaizduokite, koks didelis buvo jo kūnas. Jogas sėdėjo užmerktomis akimis, buvo apaugęs skruzdėlynais, samanomis, jo nagai buvo ilgi ir jis beveik nekvėpavo. Anglų inžinieriai buvo sutrikę ir nežinojo ką jiems daryti. Jeigu jie bandys sprogdinti šią olą, jie sutrikdys rasto jogo meditacijai. Anglai buvo susipažinę su indiškos jogos paslaptimis ir suprato, kas jiems gresia už jogo meditacijos sutrikdymą. Pati mažiausia bausmė – kūno dematerializacija. Jeigu tiesti geležinkelį kitu keliu, būtų papildomos išlaidos ir reikėtų kreiptis į valdžią, taigi didelės piniginės ir laiko sąnaudos. Apgalvoję situaciją, anglai nusprendė iškviesti vyriausiąjį Džaganatha šventyklos žynį. Vyriausiasis žynys atvyko, apiplovė jogo kūną, įtrynė jį įvairiais aliejais, žolelių antpilais ir skaitė tam tikras mantras. Tokiais veiksmais jis pažadino jogą iš Samadhi. Kai jogas atmerkė akis, oloje pūstelėjo vėjos gūsis, nes jogo blakstienos buvo labai ilgos. Vėjo gūsis buvo toks stiprus, kad nubloškė oloje esančius žmones. Kai jogas atmerkė akis, pažiūrėjo į žmonės, kurie stovėjo apačioje, atsiduso ir ištarė: „Na štai, prasidėjo Kali Yuga“. Tada jis atsistojo ir visi apstulbo nuo jo kūno dydžio. Tada jis sumažėjo ir išėjo iš olos. Kurį laiką jis gyveno Bombėjuje, ir įvairiose šventose vietose. Galų galė jis užlipo į vieną šventą kalną ir iki dabar ten medituoja. Tai oficialiai užfiksuotas faktas.




Satya Yuga – tai ypatingas amžius su idealia ekologija, nuostabia gamta, naudingomis iškasenomis, kurios guli žemės paviršiuje, tarpplanetinis bendravimas, iš rojaus planetų atskrenda pusdieviai, kosminiai laivai iš viduriniųjų planetų. Virš žemės skraido kalnai. Kalnai - tai gyvi sutvėrimai. Dabar žmonės galvoja, kad kalnai – tai akmenų krūvos… Bet kalnai yra gyvi sutvėrimai. Jie turi tam tikrą sąmonę ir anksčiau jie skraidė. Satya Yuga yra kaip rojus žemėje ir žmonės tuo periodu gyveno šimtą tūkstančių metų. Jie buvo laimingi, todėl Satya Yuga yra ilgiausias laikas, tai laikas, kada žmonės labiausiai laimingi materialiame pasaulyje.
Sekantis periodas, einantis po Satya Yuga, yra Treta Yuga. Treta Yuga prasidėjo prieš du milijonai šimtas šešiasdešimt penkis tūkstančius metų. Ekologija tapo prastesne, bet mūsų supratimu, ji vistiek buvo ideali. Žemės ir žmonių išmatavimai sumažėjo. Žmonės gyveno dešimt tūkstančių metų.
Sekantis periodas po Treta Yuga – Dvapara Yuga. Jis prasidėjo prieš aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis tūkstančius metų ir baidėsi prieš penkis tūkstančius metų. Žemė vėl sumažėjo, pusdieviai Žemėje lankėsi labai retai. Žmogaus gyvenimo trukmė siekė tūkstantį metų.
Prieš penkis tūkstančius metų prasidėjo Kali Yuga – geležies amžius. Tai – kivirčių, veidmainystės amžius. Kali Yuga baigsis po dvidešimt septynių tūkstančių metų. Žemėje viskas pasikeitė į blogąją pusę. Žmonės dabar svajoja gyventi bet šimtą metų, kūno dydis dar labiau sumažėjo. Šventuose raštuose sakoma, kad Kali Yugos pabaigoje žmonės labai degraduos. Jų kūnai bus maži, maždaug dabartinių septynių metų amžiaus vaikų ūgio. Karvės bus šuns dydžio, Žemėje naudingos iškasenos bus giliai. Pastoviai truks vandens, nebus anglių, geležies rūdos, Žemė bus išdžiūvusi. Gvyenimo sąlygos bus labai sunkios, žmonių moralė degraduos iki to, kad jie gimdys vaikus ne tam, kad pratęstų savo giminę, o kad juos suvalgyti… Išgirdus tokią prognozę galima nuliūsti, bet nereikia liūdėti, nes prieš penkis šimtus metų prasidėjo nedidelis Aukso amžius. Tai mažasis Satya Yuga periodas Kali Yuga periode, kuris tęsis dešimt tūkstančių metų.
Dabar vyksta visuomenės poliarizacija. Iš esmės – dabar labai didingas laikas, todėl kiekvienam žmogui duodama galimybė per šiuos dešimt tūkstančių metų iškeliauti į dvasinį pasaulį. Netgi tiems žmonėms, kurie yra laikomi negerais žmonėmis, tai yra tiems žmonėms, kurie šiuo metu elgiasi negerai, nes į materialųjį pasaulį atėjo visai neseniai.
Prieš penkis šimtus metų Visata iš esmės pakeitė savo sudėtį. Energijos liko tos pačios, gamtos dėsniai – tie patys, bet pasikeitė sielos. Visos sielos, kurios buvo prieš penkis šimtus metų išėjo į dvasinį pasaulį. Kodėl? Prieš penkis šimtus metų gyveno didis šventasis Vasudeva Datta. Jis buvo labai gailestingas. Jis matė kaip tuščiai žmonės švaisto laiką, kaip jie nesupranta, koks svarbus yra žmogaus gyvenimas. Jis matė, kaip jie kenčia. Jis buvo šventasis ir matė kaip gyvi padarai kenčia ne tik mūsų planetoje, bet ir visoje Visatoje. Tuo metu Žemėje buvo Viešpats Šri Čaitanja Mahaprabhu. Didis šventasis Vasudeva Datta kreipėsi į Viešpatį Šri Čaitanja Mahaprabhu: „O mano Viešpatie, prašau, išlaisvink visas Visatos sielas, ypač tas sielas, kurios kenčia pragare. Aš negaliu regėti jų kančių ir aš sutinku, kad jeigu tu jas išlaisvinsi, priimti visas jų nuodėmes ir už jas atkentėti“.




Viešpats Šri Čaitanja Mahaprabhu žinoma neleido jam kentėti. Todėl kad Vasudeva Datta panorėjo paaukoti savo gyvenimą dėl visų Visatos sielų, jis išlaisvino visas sielas, kurios buvo Visatoje ir išsiuntė jas į dvasinį pasaulį.
Kad Visata toliau veiktų, kaip norų išsipildymo mechanizmas, kad ji toliau funkcionuotų, iš kitų Visatų (Brahmadžioti) buvo atsiųstos sielos į mūsų Visatą. Dėl to mes matome, kaip žmonės elgiasi blogai ir dėl to nereikia ant jų pykti, nes jie yra tos sielos, kurios į materialųjį pasaulį atėjo labai neseniai. Jie dar nepasimokė iš savo klaidų, kad negalima pildyti nešvarių kūno poreikių. Jie tik pradėjo mokytis, todėl nereikia į juos žiūrėti rimtai.
Visata taip sudaryta, kad sielos joje galėtų mokytis. Ir siela, kuri patenka į Visatą iš pradžių, tampa Brahma (Visatos valdovu, kūrėjo antrininku). Jeigu Brahma neišmoksta savo pamokų, jeigu nesupranta, kad materialus pasaulis – tai kančių pasaulis, jeigu jis nenusprendžia išeiti į dvasinį pasaulį, tada jam Viešpats suteikia galimybę milijonus kartų gimti tam, kad aiškiai suprasti, kad materialus pasaulis netinka sielai.
Pirmasis įsikūnijimas, kurį siela gauna po Brahmos – tai akmenys. Tada seka jo sąmonės evoliucija. Iš karto siela nesuvokia, kad reikia daryti tik gera. Ji mokosi iš savo patirties, kurdama blogį ir vėliau už tai mokėdama pragaro planetose.
Kodėl mes apie tai kalbame? Todėl, kad gyvenimo laikas visuomenėje tiesiogiai priklauso nuo religinių principų laikymosi. Religinių principų iš viso yra keturi – asketizmas, švara, mielaširdingumas ir teisingumas.
Satya Yuga periode laikomasi visų keturių principų, žmonės šventi ir jiems duotas lengviausias savęs pažinimo metodas – meditacija, žmonės gyvena ilgai. Treta Yuga periodu laikomasi tik trijų principų, asketizmas kaip ir lieka, bet jau ne visiškai jo laikomasi, žmonės gyvena trumpiau. Dvapara Yuga periodu laikomasi jau tik dviejų principų – mielaširdingumo ir teisingumo, o Kali Yuga periodu – laikomasi tik vieno principo – teisingumo, žmonių gyvenimo trukmė atitinkamai vis mažesnė. Nuo to, kaip visuomenėje laikomasi šių principų priklauso žmonių amžius.




Kodėl? Kūne yra septyniasdešimt du tūkstančiai energetinių didelių ir vidutinių kanalų ir maždaug septyni milijonai mažų (milimetro ir mažiau) energetinių kanalų. Kai visi kūno energetiniai kanalai švarūs, pavyzdžiui pas Satya Yuga žmones, tai žmogus gyvena šimtą tūkstančių metų ir pas dievą gali išeiti lengviausiu keliu – meditacija. Treta Yugoje, kai jau vieno principo nesilaikoma, suteikiamas dar lengvesnis savirealizacijos metodas – aukojimas, kai visa valstybė atlieka šį šventą veiksmą. Tai – labai mistiškas veiksmas. Ugniai pateikiamas lydytas sviestas, įvairių žolių antpilai, auksas. Šio mistinio proceso metu galima pamatyti patį Viešpatį. Dvapara Yuga periodu, kai laikomasi tik dviejų principų, suteiktas dar lengvesnis savirealizacijos metodas – dievų garbinimas šventyklose. Kad žmonės, kurie neturi tobulų jausmų, mokytųsi tarnauti dievui, jis įeina į įvairių materialų formas: molio, akmens, brangiųjų metalų… Kali Yuga periodu, kai iš esmės jau beveik nesilaikoma nė vieno religinio principo, suteikiamas pats lengviausias dvasinės savirealizacijos metodas – Šventojo Vardo kartojimas.
Kodėl taip yra? Satya Yuga periodu žmonių kūnai švarūs, jų mintys švarios ir veiksmai švarūs. Jie gyvena idealiomis sąlygomis, iš esmės maitinasi energija. Per Sahasrara įeina energija, teka stuburu, pasotina kūną ir visus organus. Kai moralė sumažėja, kanalai užsikemša, atsiranda negatyvių minčių, blogų emocijų, tokių kaip pavydas, žiaurumas.




ŽMOGAUS GYVENIMĄ TRUMPINANČIOS NEIGIAMOS EMOCIJOS

Energetiniai kanalai kūne užsikemša, nors energija iš esmės yra neutrali. Kai žmogus moraliai degraduoja, blogai galvoja, blogai elgiasi, tai ta energija, kuri yra neutrali, pasikrauna neigiamai ir dengia subtilųjį kūną. Ją galima jausti net fiziškai.
Jeigu žmogus nesiima jokių priemonių apsivalymui, atleidimui, savo klaidų suvokimui, tai ta neigiama energija vis artėja prie fizinio kūno. Šis tarpsnis trunka nuo vienos iki šešių dienų. Ir septintą dieną, jeigu žmogus nesiima jokių priemonių pakeisti savo mintis, veiksmus, tuomet ta neigiama energija įeina į fizinį kūną ir užkemša tam tikrus kanalus. Pavyzdžiui, baimės energija - užkemša energetinius kanalus keliuose, stubure, juosmenyje, inkstuose, antinksčiuose. Kai kanalai užkimšti, į tuos organus energija negali pratekėti ir jų pasotinti, organas suserga. Labiausiai griaunančios neigiamos emocijos, kurios ryškiai trumpina žmogaus gyvenimo trukmę, yra geismas, pyktis, godumas, pavydas, piktybiškumas, baimė.




GEISMAS

Mūsų šiuolaikinė visuomenė sudaryta taip, kad žmoguje pastoviai skatinamas geismas. Materialusis pasaulis, iš dalies – mūsų Visata, tai iš esmės – kalėjimas, kuriame nėra grandinių, kurios surakintų sielą. Mūsų visuomenėje visur kalbama apie seksą. Visa šiuolaikinio žmogaus veikla yra patenkinti savo geismą. Kaip šiais laikais vertinamos moterys? Vykdomos apklausos, koks aktorius arba koks žmogus pats seksualiausias… Žmonės pastoviai provokuojami meditacijai, kad jie medituotų seksui. Tai yra apatinių čakrų meditacija. Ką reiškia apatinių čaktų meditacija? Tai reiškia, kad viršutinių čakrų energija nukreipiama į apatines čakras. Vadinasi viršutinės čakros negauna energijos ir žmogus negali vystytis taip, kaip jam skirta.
Jeigu išvystytos tik dvi žemiausios čakros, žmogus yra dvikojo gyvūno lygyje. Tokia situacija pavojinga tuo, kad žmonės neteisingai supranta lytinių organų paskirtį. Jie nesupranta, kam seksas reikalingas iš tiesų. To pasekoje atsiranda lytinių organų ligos, žemas materialaus ir dvasinio intelekto lygis. Geismas – kai užkimšti dviejų apatinių čakrų lygyje esantys energijos kanalai. Žmogus negali naudoti viso savo fizinio ir dvasinio potencialo. Tai yra didelė mūsų visuomenės problema. Ji tiesiog neišsisprendžia, ji nukreipia žmoniją į pačius žemiausius Visatos sluoksnius.
Kiekviena čakra atitinka tam tikrą planetų sistemą Visatoje. Kiek pas žmogų išvystyta atisinkama čakra, į tokią planetų sistemą jis ir pateks. Siela ne visada išeina iš kūno per burną, ji gali išeiti per įvairias čakras. Ji gali išeiti per Sahasrara čakrą, Maladhara čakrą, per analinę angą. Kokią sąmonę žmogus turi gyvenimo pabaigoje, į tą planetų sistemą jis ir išeis. Jeigu pas jį išvystytos tik dvi apatinės čakros, jis išeis į pragariškas mūsų Visatos planetas. Todėl reikia vystyti savo sąmonę ir skaityti šventus raštus, reguliuokite savo seksualinį gyvenimą.
Kūnas iš esmės yra mašina. Kiekvienas žmogaus organas turi savo konkrečią paskirtį. Mūsų lytiniai organai yra skirti vaikų pradėjimui. Pavyzdžiui, burna skirta tam, kad valgyti pašventintą maistą ir šlovinti Dievą. Akys skirtos, kad padėti kūnui tarnauti Dievui, kad matyti Dievą ir jo sukurtą grožį. Rankos skirtos, kad tvarkytis šventykloje, kad Dievui dovanoti gėles. Tokia yra aukščiausia mūsų žmogiškojo kūno organų paskirtis. Jeigu jūs to sieksite, tapsite laimingais žmonėmis, iš tiesų laimingais žmonėmis. Tai nėra utopiška. Tokią sąmonės būseną galima pasiekti, tikrai galima tapti laimingu iš tiesų.




PYKTIS

Sekanti emocija, kuri trumpina žmogaus gyvenimą – pyktis. Žmogus paprastai pyksta ant kažkokios situacijos, kitų žmonių poelgių, kurie jam nepatinka. Bet pyktis – tai emocija, kylanti dėl to, kad žmogui trūksta žinių, jos bet kokia neigiama situacija, žmogui yra teigiama, bet žmogus iš karto to suvokti nėra pajėgus. Kai nutinka kažkas blogo, žmogui gali užspausti gerklę, deguonis nepatenka į galvos smegenis ir žmogus negali adekvačiai suvokti situacijos. Jeigu susiduriate su labai nemalonia situacija, nereikia rėkti, nereikia pykti, nes į pyktį kūnas gali reaguoti skirtingai. Būtina pradėti kvėpuoti pilvu ir būtinai mintyse kartoti kokį nors Šventą Vardą. Tai – gerai žinoma jogų technika. Šventas vardas pasidalija į dvi dalis. Įkvepiant sakoma pirma dalis, iškvepiant – antra. Jogai paprastai kartoja Krišna arba Rama vardus. Tai yra, įkvėpimas – Kri, iškvėpinas – šna, arba įkvėpimas – Ra, iškvėpimas - ma. Budistai gali kartoti Bud-da ir taip toliau…
Kiekvienos religijos atstovas gali joje rasti savo Dievo arba šventojo vardą, kuris jam labiausiai patinka ir jį kartoti. Taigi sunkiose situacijose, kai norisi rėkti, daužyti, trepsėti kojomis – reikia kvėpuoti ir mintyse kartoti Dievo vardą. Tokiu būdu pyktis palaipsniui pasitrauks. Smegenys gaus deguonies ir jūs galėsite adekvačiai priimti situaciją. Bet kokia situacija yra teigiama. Gyvenime nėra tokios situacijos, kuri nebūtų žmogui palanki. Pats žmogaus egzistavimas iš esmės yra tik teigiamas, nors realiai gyvenime nėra nei teigiamo, nei neigiamo. Tiesiog vyksta mokymas. Žmogus gauna pamokas ir mokosi. Jam suteikiamos gyvenimo pamokos – kokia nors sunki situacija, kurioje reikia išmokti tam tikrų savybių. Jeigu kokia nors sudėtinga situacija prieš jus uždaro duris, žinokite, kad ji jums atveria dešimtis kitų durų. Bet kokią sunkią situaciją reikia priimti su optimizmu, o jeigu tai sunku, tai bent jau su humoru. Sudėtinga situacija, tai žinia, kad kažką gyvenime reikia keisti. Šitas pokytis žmogui reikalingas, nes jis jam suteikia galimybę išlavinti būtinas savybes, kurios reikalingos jo tolimesniam dvasiniam tobulėjimui. Supraskite, kad tas pokytis jums yra būtinas.
(bus daugiau)




Informacijos šaltiniai: audioveda.ru, pixabay.com nuotr., wikipedia.org nuotr.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą