Kalbant apie tinkamus pusryčius, reikia suvokti kas ir kokios yra gunos. Žodis guna reiškia savybės arba materialios savybės. Gunas, kaip ir pačią materialią gamtą, sukūrė Krišna. Materialiosios gamtos gunos yra trys: dorybės guna, aistros guna ir neišmanymo guna. Dorybės guna susaisto žmogų laimės ir žinojimo jausmu. Aistros guna susaisto veikla, ją gimdo nežaboti geiduliai ir norai. Neišmanymo guna susaisto beprotybe, tingumu ir mieguistumu.
Tinkamiausias laikas pusryčiams yra 7 – 8 val. ryte. Šiuo momentu Saulė jau valanda kaip kirto horizontą ir prana (gyvybės energija) mūsų kūne pradeda aktyvizuotis.
Kadangi Žemės gyventojai yra pavaldūs aistros jėgai (gunai), šiuo momentu pas mus būna tokia įdomi būsena: mes jaučiame alkį, jaučiame judėjime pilve. Taip yra dėl to, kad mes esame aistros būsenoje (gunoje) ir pas mus ryte prana juda labai stipriai: ji juda stipriau, negu reikia. Taigi tokį jos judėjimą mes jaučiame kaip alkį: norime kažką suvalgyti. Iš tiesų šis jausmas atsiranda dėl to, kad gyvybės energijos judėjimas labai stipriai aktyvizuoja žarnyną. Vienok toks fenomenas būna tik pas žmones, kurie yra valdomi aistros jėgos (gunos). Dorybės gunos valdomi žmonės, ryte nieko tokio nejaučia, jiems valgyti nesinori. To priežastis yra paprasta: Dorybės gunos valdomas žmogus pastoviai yra laimės būsenoje ir jam iš išorės nereikia maisto, kad būtų laimingas, nes ji visada yra jo sąmonėje.
Kaip nustatyti, kad žmogus yra dorybės gunoje? Labai paprastai. Toks žmogus paprastai valgo vieną kartą per dieną. Ir ne todėl, kad jis toks kantrus, o todėl kad jam daugiau nesinori. Jam užtenka vieną kartą per dieną pavalgyti labai mažai, kad palaikyti kūną, nes jis visgi iš kažko atsinaujinti.