KŪPOLIS

Kūpolis (Melampyrum nemorosum L.) - vienmetis žolinis augalas su plaukuotais stiebais.

Augalas išsiskiria ryškių kontrastu tarp mėlynos spalvos pažiedės ir ryškių geltonų žiedų. Jis labai gražiai atrodo, todėl dažnai pritraukdavo dailininkų ir poetų dėmesį. Nuskintas puokštei augalas greitai nuvysta. Augalo žiedai gausiai išskiria nektarą ir užtarnautai laikomi gerais medaus augalais.

Kūpolis sutinkamas miško aikštelėse, kalneliuose, apaugusiuose krūmynuose, pelkėtose pievose. Kūpolis yra įprastas mūsų pievų ir miškų augalas ir žydi nuo pavasario pabaigos iki rudens (gegužė - rugsėjis).

Lietuvoje auga 3 kūpolio rūšys: krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum); pievinis kūpolis (Melampyrum pratense); lenkinis kūpolis (Melampyrum polonicum).

LEGENDOS IR PADAVIMAI

Daug padavimų, susijusių su Kūpoliu, yra priskirti uždraustos meilės simbolikai.

Vienas iš jų - tragiška Kostromos ir Kupalos (Ivano ir Marijos) istorija, kurioje jie pamilo vienas kitą net neįtardami, kad jie brolis ir sesuo. Kai jie apie tai sužinojo, Kupala (geltonas augalo žiedas) metėsi į laužą, o Kostroma (mėlynas žiedas) nusiskandino. Po to jie atgimė šio augalo pavidalu.

Pagal kitą versiją Ivano Kupalos violetiniai marškiniai, o Marijos Kostromos geltona skarelė.

AUGALO YPATYBĖS

Kūpolis, kaip ir daugelis augalų, sukuria organines medžiagas iš anglies dioksido ir vandens. Vienok jis papildomai maitinasi savo kaimynų sąskaita. Kūpolio šaknys prisisiurbia prie kitų augalų šaknų ir išgauna maistines medžiagas. Taigi kūpolis linkęs parazituoti.

GYDOMOSIOS AUGALO SAVYBĖS

Miškinis kūpolis

Augalas nuodingas. Vidinis augalo vartojimas yra labai pavojingas. Žinoma, kad augalas turi alkaloidų, o sėklose - labai nuodingo glikozido aukubino, turinčio narkotinių ir alergizuojančių savybių. Apsinuodijus augalo sėklomis, pastebimas silpnumas, silpsta širdies veikla.

Pastebimas avių ir arklių apsinuodijimas kūpoliu, kai juos maitina grūdais ir miltais, kuriuose yra kūpolio sėklų priemaišų. Apsinuodiję gyvuliai tampa mieguisti, dreba, šlapime atsiranda kraujo, jaučiamas širdies ritmo padidėjimas. Pirmoji pagalba yra laisvinančių priemonių vartojimas, o po to simptomų gydymo terapija.

Šiuo metu kūpolis naudojamas tik liaudies medicinoje.

Kūpolio užpiltinė naudoja kaip efektyvią priemonę vonioms ir vietos apiplovimams gydant įvairius bėrimus, diatezę, ekzemas, odos tuberkuliozę, niežus, reumatą. Gaminimo metodas: 3 valgomuosius šaukštus kūpolio užpilti 1 litru virinto vandens, palaikyti apie 2 valandas ir nukošti.

Pievinis kūpolis (Melampyrum pratense

Gydant hipertonines ligas, galvos svaigimą, širdies ligas, neuralgijas, epilepsijas, skrandžio ir virškinamojo trakto ligas, naudojama kitokia užpiltinė. Ji ruošiama iš 1 valgomojo šaukšto žolės, užpilto stikline virto vandens, laikomo pusė valandos ir nukošus vartojamo du kartus per dieną po pusę stiklinės.

Kūpolio vaisių nuoviras naikina kenksmingus vabzdžius. Jį taip pat galima naudoti kambarinių augalų žemės nukenksminimui. Šis nuoviras yra labai nuodingas.

Šviežiai smulkintas augalas ir jo milteliai padeda gyti žaizdoms: jas nukenksmina.

YPATINGOS IR MAGIŠKOS AUGALO SAVYBĖS

Laukų kūpolis

Manoma, kad šio augalo, nuskinto vasaros saulėgrįžos dieną, magiškosios savybės padeda išsigelbėti nuo persekiojimo. Taip pat manoma, kad žmogus, kuris turi šį žiedelį su savimi, gali greitai važinėti netgi su senu vežimu. Anksčiau kūpolį nešiodavosi pasiuntiniai ir žvalgai. Taip pat šviežias šio augalo sultis duodavo gerti praradusiems klausą ar protą atmintį, blaivų protą. Augalas yra nuodingas, todėl toks jo vartojimas - pavojingas.

Kūpolio žiedai, surinkti Ivano Kupalos šventės metu, buvo saugomi namuose ir saugodavo namus nuo žmonių su blogais ketinimais, piktųjų dvasių (antidemoniška žolė) ir atstatydavo sutuoktinių tarpusavio sutarimą. Šio augalo žiedus dėdavo į namų kampus ir toks ritualas padėdavo apsaugoti namus ir nuo vagysčių.

Informacijos šaltiniai: lvovich.ru, binran.ru nuotr., pixabay.com nuotr.