2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

PUSRYČIAI PAGAL AJURVEDĄ

Kalbant apie tinkamus pusryčius, reikia suvokti kas ir kokios yra gunos. Žodis guna reiškia savybės arba materialios savybės. Gunas, kaip ir pačią materialią gamtą, sukūrė Krišna. Materialiosios gamtos gunos yra trys: dorybės guna, aistros guna ir neišmanymo guna. Dorybės guna susaisto žmogų laimės ir žinojimo jausmu. Aistros guna susaisto veikla, ją gimdo nežaboti geiduliai ir norai. Neišmanymo guna susaisto beprotybe, tingumu ir mieguistumu.
Tinkamiausias laikas pusryčiams yra 7 – 8 val. ryte. Šiuo momentu Saulė jau valanda kaip kirto horizontą ir prana (gyvybės energija) mūsų kūne pradeda aktyvizuotis.





Kadangi Žemės gyventojai yra pavaldūs aistros jėgai (gunai), šiuo momentu pas mus būna tokia įdomi būsena: mes jaučiame alkį, jaučiame judėjime pilve. Taip yra dėl to, kad mes esame aistros būsenoje (gunoje) ir pas mus ryte prana juda labai stipriai: ji juda stipriau, negu reikia. Taigi tokį jos judėjimą mes jaučiame kaip alkį: norime kažką suvalgyti. Iš tiesų šis jausmas atsiranda dėl to, kad gyvybės energijos judėjimas labai stipriai aktyvizuoja žarnyną. Vienok toks fenomenas būna tik pas žmones, kurie yra valdomi aistros jėgos (gunos). Dorybės gunos valdomi žmonės, ryte nieko tokio nejaučia, jiems valgyti nesinori. To priežastis yra paprasta: Dorybės gunos valdomas žmogus pastoviai yra laimės būsenoje ir jam iš išorės nereikia maisto, kad būtų laimingas, nes ji visada yra jo sąmonėje.
Kaip nustatyti, kad žmogus yra dorybės gunoje? Labai paprastai. Toks žmogus paprastai valgo vieną kartą per dieną. Ir ne todėl, kad jis toks kantrus, o todėl kad jam daugiau nesinori. Jam užtenka vieną kartą per dieną pavalgyti labai mažai, kad palaikyti kūną, nes jis visgi iš kažko atsinaujinti.






Yra dar viena kategorija žmonių, kurie ryte nejaučia alkio. Tai – neišmanėliai, juos valdo neišmanymo guna. Ryte jie nejaučia alkio, nes jie tuo metu miega arba yra horizontalioje arba vertikalioje padėtyje, bet jų sąmonė miega. Jie turi puikų požymį: jie jaučia alkį naktį ir vakare ir šaldytuvą tuština naktį. Jeigu naktį šaldytuvas tampa magnetu – šiam norui atsispirti būtina. Daugiausiai, ką žmogus nakčiai gali sau leisti – tai išgerti pašildyto karvės pieno.
Taigi, pagal vedų žinias, dienos bėgyje šios trys jėgos (dorybė, aistra ir neišmanymas) paeiliui viena kitą keičia. Rytas – tai dorybės laikas, nes ryte veikia palaimos jėgos. Dorybės jėgų veikiama Žemė nuo 6 val. ryto iki astronominio saulės patekėjimo. Kai tik saulė kerta horizontą – dorybės jėga ne iš karto nustoja veikti: jos poveikis tiesiog po truputį silpsta, o aistros poveikis auga. Todėl nuo 7 iki 8 val. ryto dar jaučiama dorybės įtaka. Todėl ryte rekomenduojama valgyti tik tokius produktus, kurie savyje turi dorybės energijos.






DORYBĖS ENERGIJOS TURINTYS PRODUKTAI

Pirmiausiai – visi vaisiai. Žinoma yra vaisių, kurie yra visiškai dorybės gunoje. Tai tokie vaisiai, kaip datulės, bananai, figos, vyšnios, slyvos (juodosios slyvos), mango, kriaušės, obuoliai, juodieji serbentai, avietės.
Yra vaisių, kurie yra veikiami mišrių jėgų: dorybės ir aistros. Juos iš esmės taip pat pageidaujama valgyti ryte ir pirmoje dienos pusėje. Pavyzdžiui, tokie vaisiai yra abrikosai. Jis yra veikiamas dorybės ir aistros jėgų. Reikėtų pastebėti, kad ne visus citrusinius vaisius geriau valgyti ryte. Pavyzdžiui, tokie citrusiniai, kaip apelsinai – turi pakankamai aistros jėgos ir jį geriau valgyti ne ryte, nes kitu atveju, jausis stipri psichinė įtampa. Žmogus bus įsitempęs. Iš vidaus kils įtampa. Ryte reikia valgyti tuos produktus, kurie nesukelia įtampos, o suteikia gerą ir tolygų tonusą. Tai yra jie neiššaukia sąmonės hipertonijos.
Vasarą yra geriau valgyti šviežius vaisius, jeigu tik tai leidžia virškinamasis traktas. Jeigu po to nepučia pilvo, tai geriau valgyti šviežius. Jeigu iškyla pašaliniai efektai, tai mums sako, kad maisto virškinimas yra suprastėjęs ir geriau ištisus metus valgyti tik džiovintus vaisius. Žiemą valgyti šviežius vaisius gali ne kiekvienas. Taip pat, turbūt esate pastebėję, kad žiemą labai ir nesinori šviežio vaisiaus, o džiovinti vaisiai traukia. Taip yra todėl, kad švieži vaisiai, kaip ir daržovės, turi daug pranos. Žiemą pranos ir taip daug. Šaltis reiškia, kad pranos yra labai daug ir ji labai aktyvi. Todėl kai žmogus žiemą valgo šviežius vaisius, pavyzdžiui, suvalgė obuolį, išėjo į gatvę ir jaučia, kad pilve kažkas ne taip… ten prasideda revoliucija. Taigi jeigu žmogus ne ugninės natūros, virškinimas nėra labai stiprus, geriau laikytis šių ajurvedinių rekomendacijų.






Vasarą, šiltojo periodo metu, valgyti šviežius vaisius, ypač tuos, kurie tuo metu sunoksta. Jeigu valgome tuo metu sunokusius vaisius, jie mums teikia didžiausią naudą. Žiemą geriau valgyti džiovintus vaisius. Ryte galima gerti šviežiai spaustas vaisių sultis. Bet vaisius geriau valgyti tuo pavidalu, kokiu juos mums davė Dievas. Tik tokiu būdu jie mums duos daugiausiai to, ką gali duoti. Vaisiai – jau būna paruošti mūsų maistui. Visi mūsų bandymai kažką pakeisti yra dėl nežinojimo to, kad mes gauname vaisius, kurie yra vartojimui tinkamiausios būsenos. Taigi jeigu jūsų virškinimo sistema leidžia jums valgyti obuolį, kaip obuolį, kriaušę, kaip kriaušę, vyšnią, kaip vyšnią, o bananą, kaip bananą – be jokių papildomų apdirbimų – išskyrus jų nuplovimą – tai ir vartokite juos taip, nes tik tada gausite daugiausiai naudos. Pavyzdžiui, kai jūs valgote obuolį, be visa kita, jūs įgaunate glaudų ryšį su obuolio prana, ji pereina jums. Tokiu būdu jūs gaunate subtilų ryšį su subtiliuoju obuolio kūnu: obels ir obuolio charakteris įeina į jūsų charakterį ir jį gerina. Obuolyje yra dvi charakterio savybės: sąžiningumas ir optimizmas.
Bet koks gyvis, tame skaičiuje ir augalas, visada turi subtilųjį kūną. Subtilusis kūnas susideda iš subtiliojo kūno proto. Protas gi suprantamas kaip charakteris. Taigi pas kiekvieną augalą yra savo charakteris. Tai labai lengva įrodyti, ypač toms merginoms ir moterims, kurios mėgsta auginti gėles. Jos žino, kad ne kiekviena gėlė šalia kitos gerai augs. Yra augalų, kurie kartu augti negali. O kai juos laikome atskirai, abu auga puikiai. Charakteris visada nulemia santykių vystymąsi. Jie vienas kitą veikia blogai, yra vienas kitam priešingi. Pavyzdžiui, jeigu jie būtų žmonės, jų santykius būtų galima pakeisti, nes charakterius galima keisti, bet pas augalus charakteris jau fiksuotas, jis yra konstanta visame augalo gyvenime.






Apie kiekvieno augalo charakterį galima paskaityti Olego Genadijevičiaus Torsunovo knygoje „Laimingo gyvenimo dėsniai“: torsunov.ru arba paklausyti jo paskaitas „Ajurveda. Mokslas apie gyvenimą“: torsunov.ru.
Taigi vaisiai yra pirmoji klasė maisto produktų, kurie yra veikiami dorybės jėgos. Sekanti produktų, kurie yra veikiami dorybės jėgos ir tik truputį aistros jėgos, klasė yra rauginti pieno produktai, tokie kaip varškė, grietinė, riaženka, jogurtas. Juos taip pat reikia valgyti ryte. Ypatingai reikėtų pažymėti varškę, nes ji be kitų savybių, dar suteikia ir psichinį stabilumą, tai yra atsparumą stresui.
Reikia pastebėti, kad rauginto pieno produktai, tokie kaip varškė, riaženka ir jogurtas mus atvėsina, nes juose mažai riebalų. Todėl vasarą, kai oras šiltas, geriau valgyti mažiau riebius rūgusio pieno produktus, o žiemą, kai šalta, reikia valgyti riebesnius, pavyzdžiui, grietinę, grietinėlę, riebią varškę. Riebesni rauginto pieno produktai turi šildantį efektą.
Atkreipiame dėmesį, kad yra tokių rūgusio pieno produktų, kurių valgyti žmogui nerekomenduojama. Tai – kefyras ir rūgpienis. Kefyrą, ypač parduotuvinį, dažnai valgyti negerai dėl to, kad jis suraugintas pieno grybo pagalba, o pieno grybas, kaip gyvybės rūšis, yra labai didelėje aistroje. Dėl to būtent kefyras yra didelės aistros įtakoje ir labai stipriai įtempia psichiką.






Kefyras yra ne maistas, o vaistas: jis labai gerai tonizuoja žarnyną. Tie žmonės, kurie turi problemų su vidurių užkietėjimu, kefyrą turi vartoti ne ryte, o pusantros arba dvi valandos iki miego vakare, bet ne pastoviai. Reikia išgerti maždaug pusę stiklinės kefyro ir ryte problemų su vidurių užkietėjimu nebus. Jeigu žmogus kefyrą taip vartoja kasdien – jis tampa nuo jo priklausomu. Pastoviai geriant kefyrą – žarnynas nustoja pats dirbti ir prasideda didelės problemos, kurias reikia rimtai gydyti.
Kefyro ir rūgpienio vartojimas iššaukia tokią žmogaus būseną, kad jis negali nieko normaliai užbaigti: griebiasi visko, bet nieko nepadaro. Kefyrą ir rūgpienį gerai naudoti duonos gamybai, nes jie tešlai suteikia gero pakilimo savybių.
Yra dar vienas pieno produktas – ledai. Ledus valgyti galima, jeigu jie iš natūralaus karvės pieno. Žinoma, kad pienas yra sunkiai virškinamas, o šaltas pienas, tai yra ledai, virškinamas dar sunkiau. Taigi, jeigu virškinimo traktas ledus priima ir, suvalgius ledų, neatsiranda jokių pašalinių virškinimo problemų, ledus valgyti galima. Visgi jeigu suvalgius ledų jaučiasi negeras pašalinis virškinimo poveikis – ledus galima valgyti tik dienos metu iki pietų.
Kondensuotas pienas yra ne toks geras produktas, kaip pienas, nes yra termiškai apdirbtas ir pasaldintas, bet neigiamai sąmonės neveikia, taigi jį galima vartoti pirmoje dienos pusėje.
Glazūruoti sūreliai – nėra tokie naudingi. Dažniausiai jie glazūruojami šokoladu, kuris pagamintas iš kakavos pupelių. Kakavos pupelės yra valdomos neišmanymo jėgos, todėl šokolado glazūra sumenkina varškės poveikį. Geriau nevalgyti pirktų glazūruotų sūrelių, o patiems pasigaminti vaisių salotų, kurios leis pamiršti apie glazūruotus sūrelius.






Atkreipkite dėmesį, kad labai nesveika (apsunkina virškinimą) valgyti sumaišytus rauginto pieno ir pieno produktus. Todėl, jeigu norite ryte gerti pieno ir vaisių kokteilį, tai papildomai nevalgykite jokių rauginto pieno produktų. Jeigu kokteiliu nepasisotinate, tai pridėkite į jį daugiau vaisių, pavyzdžiui, bananų, arba suvalgykite grikių košės.
Dar labai svarbi pastaba: visus rauginto pieno produktus ryte reikia pasaldinti. Saldinti galime cukrumi arba medumi, uogiene. Pagal ajurvedą ryte cukrų gali valgyti netgi diabetikai ir net pas juos ryte valdomas cukrus nepakelia cukraus kiekio kraujyje. Žinoma, saldų maistą reikia valgyti proto ribose.
Labai svarbu ryte naudoti saldžius prieskonius: cinamoną, žaliąjį kardamoną, saldymedžio šaknį, taip pat: raugerškį (barbarisą), pankolį, kmynus ir anyžius. Iš išvardintų prieskonių, žmogui reikia pasirinkti tuos, kuriuos jis mėgsta, nes ne visi prieskoniai visiems tinka. Atsirinkite paprasčiausiai pauostydami: jeigu kvapas lengvas, šviežias, malonus, gaivus – vadinasi prieskonis jums tinka ir ryte jo dėkite į maistą. Prieskonių uostymas turi būti pastovus procesas: keičiasi mūsų likimas, jėgų būklė ir gali keistis poreikiai. Taigi patikę prieskoniai gali pradėti nepatikti ir atvirkščiai. Atsirinkti tik patinkančius prieskonius yra labai svarbu, nes jie labai stipriai veikia mūsų charakterį. Jie mažai mums reikia riebalų, baltymų ir angliavandenių, bet visgi mes prieskonių kilogramais nevalgome. Bet ir mažas jų kiekis veikia mūsų psichiką, nes prieskoniai turi specifinį kvapą. Stiprus kvapas reiškia, kad mūsų sąmonė veikiama stipriai. Tinkamai parinkti prieskoniai suteikia mums galimybę pajusti jėgų, energijos antplūdį, optimizmą arba priešingai, suteikia mums galimybę efektyviai atsipalaiduoti. Prieskoniuose labai ryškiai išreikšti gerosios charakterio savybės. Netinkamai pavartoti prieskoniai suteikia priešingą efektą. Taigi naudokite tik tuos prieskonius, kurių kvapas lengvas, šviežias, malonus ir vėsus.






Žmonėms, kurie dirba sunkų fizinį darbą, ryte reikia valgyti riešutus, sūrį, sviestą ir grikių košę. Grikių košė – vienintelė košė, kurią verta valgyti ryte, nes ji yra ne grūdinės natūros, tai yra auga ne varpoje. Grikių virškinimui nereikia daug energijos, bet ši koše suteikia energijos raumenims. Sūris taip pat virškinamas pakankamai lengvai, o energiją teikia raumenims. Taigi šie išvardyti produktai tinka tiems žmonėms, kurie dienos bėgyje dirba fiziškai.
Apie kavą. Cikorijų gėrimas ryte yra geriau negu kava ar kakava, bet, žinoma, ne taip gerai, kaip pienas su vaisiais. Kava – labai įdomus augalas. Ji veikia taip: dvi – tris valandas ji labai stipriai mus įveda į stipriausios aistros būseną, tai yra, mūsų psichika persitempia. Po dviejų – trijų valandų ji mus įveda į visiško atbukimo būseną. Tai galima sulyginti su guma: kava mus pirmiausiai „ištempia“ iki tiek kiek tik įmanoma „ištempti“ ir po kiek laiko mus paleidžia ir mes suglembame. Galite pastebėti, kad kavos mėgėjai jūsų aplinkoje turi tokias elgesio savybes: kartą per tris valandas pas juos ritualas – visi reikalai metami ir geriama kava. Jeigu jie kavos neišgeria, jie tampa „augalais“. Tai yra jie paprasčiausiai sėdi ir nieko nesuvokia. Taip vyksta dėl to, kad kava taip veikia mūsų sąmonę. Tai žmogui yra labai kenksminga, nes kūnas taip dėvisi.
Jeigu norite nustoti būti kofemanu, pirmiausia turite suprasti kaip toks gėrimas atsirado. Kava pas mus atsirado tada, kai mes nustojome laikytis dienos režimo. Kodėl reikalinga kava? Žmogus geria kavą todėl, kad būtų energingas. O kam jam ta energija? Tam, kad jis nesilaiko dienos ir maitinimosi režimo. Taigi, jeigu laikysitės dienos ir maitinimosi režimo – kavos nereikės ir taip tausosite savo organizmą.




Apie šokoladą. Kakavos pupelės yra toks augalas, kuris veikiamas neišmanymo ir aistros jėgų. Todėl šokolado valgyti negalima. Čia gali padėti išradingumas bei kantrybė ir vedinėje kulinarijoje surasite receptų kaip gaminti saldumynus, kurių skonis panašus į šokoladą. Tokių tikrai yra.
Apie česnaką ir svogūną. Česnakas turi tokių charakterio savybių, kaip arogancija ir pyktis, o svogūnas, ne ką geresnes: pyktis, akiplėšiškumas ir gašlumas. Ir tai yra neišmanymo gunos augalai. Čia dar priskiriamas ir krienas. Jie nuo pat pradžių nebuvo skirti žmonių maistui. Tai yra vaistiniai augalai. Ajurvedoje juos naudojo jeigu šeimos pora turi problemų su vaikų pradėjimu, tai yra neužtenka energijos, kad būtų pradėtas vaikelis. Gydoma tai buvo taip: tam tikrą laiką pora laikėsi skaistumo įžadų, kitais žodžiais tariant – celibato. Šį gyvenimo periodą, pavyzdžiui, keletą mėnesių, jie skirdavo tam, kad visą laisvą laiką vykdydavo piligrimines keliones po šventas vietas, laikėsi tam tikros sąmonės švaros tam, kad aukščiausiuose centruose išsaugotų energiją ir ji nenusileistų į žemuosius. Lygiagrečiai su šiais veiksmais jie taupė jėgas savyje. Ir, astrologo apskaičiuotą dieną, kuri palanki šiai konkrečiai porai, jie valgė šiek tiek svogūno, krienų. Jų energija nusileisdavo žemyn, ir ji nebūdavo suteršta. Ji būdavo švari, nes jų sąmonė buvo įvairi. Tuomet reikiamu momentu įvykdavo kūdikio pradėjimas, nes tuo metu lytiniai centrai ir lytiniai moters ir vyro organai užsipildydavo šia švaria, stipria energija. Štai kam šie augalai reikalingi. Taigi šiais sekso garbinimo laikais svogūnus, česnakus ir krieną reikia visiškai išimti iš maisto raciono. Tiems, kas negali gyventi be svogūno ar česnako – yra puikus prieskonis – asafetida. Asafetida, skirtingai negu česnakas ir svogūnas, yra dorybės gunoje.






Informacijos šaltiniai: audioveda.ru

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą