2016 m. liepos 6 d., trečiadienis

PAVASARINĖ RAKTAŽOLĖ

Primula officinalis Hill. (Syn. Primula veris (L.) Huds, Primula macrocalyx Bunge, Primula lasiopetala Wallr., Primula pannonica A. Kerner.).
Pavasarinė raktažolė priklauso raktažolinių (Primulaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, visiems gerai pažįstamas (liaudies vadinamas “švento Petro rakteliais”) mūsų floros atstovas, žolė su pamatinių lapų skrotelėmis. Žiedai susitelkę į skėčius arba išsidėstę ant žiedynkočio. Vaisius – dėžutė, kuri gausiasėklė ir atsiveria penkiomis sąvaromis. Lietuvoje auga dvi savaiminės raktažolių rūšys: Pavasarinė raktažolė (Primula veris) ir Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa). Pastaroji rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Darželiuose auginama Paprastoji raktažolė (Primula vulgaris).






RAKTAŽOLĖS RINKIMAS

Raktažolė žydi dažniausiai gegužės mėn. pirmojoje pusėje (balandžio - gegužės mėn.) ryškiai geltonais žiedeliais. Auga sausose pievose, atšlaitėse ir sausuose, retuose miškuose, miško aikštelėse. Mėgsta karbonatinius dirvožemius. Aptinkama visoje Lietuvoje. Liaudies medicinoje naudojami raktažolės žiedai, lapai ir šaknys (Flores, Folia et Radix Primulae). Žiedai ir lapai renkami žydėjimo metu. Požeminės raktažolės dalys kasamos rudenį.






VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS

Raktažolės lapuose yra karotino, vitamio C ir apie 2 % saponinų. Iš lapų gaminami milteliai, kuriuose gausu vitamino C. Būdinga, kad milteliuose, hermetiškai juos įpakavus, vitaminas C ilgai išlieka. Standartiškai įpakuoti (5 g) milteliai turi 0,07 g askorbininės rūgšties. Milteliai naudojami užpilo pavidalu.
Šaknyse - saponinai (apie 7 - 9 %), gliukozidai, primaverinas ir primulaverinas, vitaminai A ir C, eterinio aliejaus pėdsakai. Gliukozinai skildami duoda disacharidus - primuliarozę ir metilinį esterą, kurio dėka sauso šaknys primena anyžių aliejaus kvapą. Vokietijoje šios raktažolės šaknys vartojamos kaip Senegos šaknų (Radix Senegae) pakaitalas, kaip atsikosėjimo piremonė sergant bronchitu, plaučių uždegimu.






GYDOMOSIOS RAKTAŽOLĖS SAVYBĖS

Vaistams vartojamas visas Pavasarinės raktažolės (Primula veris) augalas. Raktažolės preparatai yra mažai toksiški, atpalaiduoja spazmus ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Raktažolė padeda atsikosėjimui ir įeina į tam skirtų vaistažolių rinkinių sudėtį. Raktažolės šaknų preparatai padeda slopinti uždegimus. Liaudies medicinoje raktažolės šaknys naudotos sergant kokliušu, astma, podagra, kilus neuralginiams skausmams. Apie gydomąsias raktažolės savybes rašoma jau XVI-XVII a. medicinos knygose. Lapuose esantys eteriniai aliejai alergiškiems žmonėms gali sukelti odos išbėrimus. Priemones iš primulės žiedelių liaudies medicina pataria vartoti nuo nervinio išsekimo, nemigos, galvos skausmo.





UŽPILAS NUO VITAMINO C HIPO IR AVITAMINOZĖS

5 g džiovintų ir smulkintų raktažolės lapų užpilti puse stiklinės karšto vandens ir palaikyti 20 - 30 min. Indelis turi būti neskardinis ir uždengiamas. Geriama perkošus. Vitamino C stabilizacijai reikia pridėti 1 g valgomosios druskos 80 ml užpilo. Tokiame kiekyje užpilo būna beveik pilna paros norma žmogaus organizmui reikalingo vitamino C.

UŽPILAS NUO NEMIGOS

10 g (apie 10 arbatinių šaukštelių) žiedelių užpilti 1 stikline verdančio vandens, po 15 minučių užpilą perkošti (tai paros dozė).





UŽPILAS SERGANT KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGOMIS

Apie 5 g (1 valgomąjį šaukštą) džiovintų raktažolės žiedelių užpilti 1 stikline karšto vandens ir pavirinti 15 minučių. Į nuovirą įdėti cukraus arba medaus ir vartoti jo po 1 valgomąjį šaukštą 5 kartu per dieną, nepriklausomai nuo valgio.

UŽPILAS NUO PERŠALIMO, SLOGOS, LARINGITO, FARINGITO, MIGRENOS

Šaukštas susmulkintų lapų ir žiedų mišinio užpilamas stikline karšto vandens, palaukiama, kol prisitrauks, perkošiama. Vartojama po 2 šaukštus tris kartus per dieną prieš valgį.





UŽPILAS NUO BRONCHITO, PNEUMONIJOS, ARTRITO, REUMATO IR KITŲ SĄNARIŲ LIGŲ

Du šaukštus šviežių raktažolių šaknų užpilti puse litro karšto vandens, uždengus lėtai virti 5 minutes, palaukti, kol atvės, perkošti. Vartoti po ketvirtadalį stiklinės šilto nuoviro 2 - 3 kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį.





Informacijos šaltiniai: Stasys Gudanavičius “Vaistiniai augalai” Vilnius 1960, liaudiesismintispataria.blogspot.lt, lt.wikipedia.org, pixabay.com nuotr.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą