2016 m. liepos 11 d., pirmadienis

ENERGETINĖS AUGALŲ SAVYBĖS

Pastaruoju metu vis dažniau žmonės linkę atsigręžti į žolininkystę. Informacijos apie gydomąsias augalų savybes galime rasti visur. Bet juk labai įdomu yra sužinoti, kokiomis dar (ne tik gydomosiomis) savybėmis turtingi augalai ir kokias magiškas jų galias žinodavo ir naudodavo senovėje.
Visi, o tame skaičiuje ir augalai, turi savo biolaukus, energijas. Taigi kiekvienas augalas tam tikru būdu įtakoja žmogaus subtiliuosius kūnus, jo psichiką, pasąmonę. Būtent nuo augalų galima pradėti savo pažintį su gydančiąja magija. Šiuo metu, kartu su žolininkyste, ir pati augalų magija išgyvena antrąjį gimimą.







APSAUGINĖS AUGALŲ SAVYBĖS. SMILKYMAS

Kiekvienas žolynas sugeria savo diapazono jėgas, todėl vieną augalą naudojame nuo galvos skausmo, kitą nuo kepenų ligų, trečią nuo peršalimo ir taip toliau. Yra eilė žolynų, kurie turi labai stiprių gydomųjų savybių, jų poveikis pasireiškia iš karto visam žmogaus organizmui, o ne kokiam nors atskiram jo organui, taip pat vaistažolės reguliuoja ir pačią žmogaus organizmo energetiką.
Kai kurie žolynai spinduliuoja tokį spektrą, kuriame beveik nėra juodos spalvos. Jų energijose nėra nieko iš požeminio pasaulio, nėra mirusiųjų karalystės energijos, todėl tokie augalai turi stiprų gydomąjį poveikį žmogui ir savybę nuvyti blogį. Tokie žolynai yra jonažolė, isopas (juozažolė), levanda, dilgėlė, pelynas, dagys, krapai, čiobrelis, kūpolis ir kiti.
Kad iš žolynų gauti didžiausią jos galią, jos yra renkamos tam tinkamomis dienomis. Kad save apsaugoti nuo nelabojo, žolės naudojamos tik smilkymui ir vandens užpilams. Spiritiniai užpilai ir džiovintų žolių kapsulės šiam tikslui netinka.
Užpilams ir smilkymui augalus reikia išdžiovinti - prarasdami drėgmę augalai įgauna ugnies energetikos galią. Galią, kuri padidina jų savybes nuvyti blogį. Smilkalai veikia mūsų protą, valo mūsų mintis, nuveja visas galimas bėdas ir nelaimes. Jie geri tuo, kad išvalo ne tik patį žmogų, bet ir gyvenamąjį būstą.
Augalų užpilai veikia visą žmogaus organizmą, valo jį nuo sukauptos nešvarios energijos. Vanduo leidžia augalų jėgoms laisvai užpildyti mūsų kūno ląsteles ir nusiteikti šviesiosios energijos priėmimui. Didelė žolynų jėga yra tame, kad jie pajėgūs sukurti bendrą energetikos lauką, kuriame susivienija jų atskiros jėgos į vieną bendrą protą. Kai žmogus vartoja žolių užpilą, jis savaime prisijungia prie bendro tų augalų energetinio lauko. Kuo mažiau žmogus priešinasi jam, tuo greičiau pasveiksta.
Todėl niekada nerinkite apdžiūvusių, silpnų, prie šiukšlynų ar kitose netinkamose vietose augančių žolynų - kitaip, vartodami jų užpilus, jūs prisijungsite ne tik prie švarios augalo energijos, bet ir prie tos vietos, kurioje jis augo, energetikos. Nesistenkite iš karto suvartoti didelę užpilo dozę. Staigiai pakeisdami organizmo energetiką, jūs gąsdinate savo kūną ir jis pradeda priešintis išgijimui (mikrodozės veikia geriau, ne veltui homeopatiniai gydymo metodai - vieni iš pačių patikimiausių). Vartodami užpilą, padėkite savo protui - įsivaizduokite žydinčių tų gėlių, kurių užpilą vartojate, lauką ir išgijimas bus greitesnis.
Apsipilant ar maudantis užpile, taip pat reikia nepatingėti ir įsivaizduoti užpilo gėlių lauką, tuomet jėgų antplūdis bus didesnis, negu nuo mechaninės procedūros atlikimo.






JONAŽOLĖ

Jonažolė - vienas iš pačių stipriausių žolynų. Tai augalas, kuris į save sutelkia saulės šviesą, veikia visą žmogaus organizmą iš karto, jį valydamas. Jonažolė gerai padeda depresijos, nuovargio, pirmų peršalimo požymių atsiradimo atvejais. Šis žolynas atveria žmogui širdį ir leidžia susijungti jo sielai, protui ir kūnui į vieną visumą. Jonažolės, taip kaip saulės šviesos, bijo visos blogio jėgos.
Didžiausią galią jonažolė sutelkia liepos viduryje. Anksčiau jas (kaip ir visas magiškas žoles) rinkdavo per Kupalą (liepos 7 d.). Jonažolė - labai išdidus ir kaprizingas augalas, kuris atsimena jam suteiktą skausmą, todėl jeigu jūs nupjausite pačius stipriausius jos ūglius, tai sekančiais metais rizikuojate jonažolės toje vietoje visai nerasti.
Jonažolė nenaudojama smilkymui, nes neturi jėgų iš patalpų išvyti blogį. Ji tiesiog labai stipriai užpildo organizmą saulės energija, kurios joje apstu. Dėl to jonažolė vartojama užpilų arba aromatinių aliejų pavidalais, tai yra tiesioginiam organizmo poveikiui.
Anksčiau Rusijoje jonažolė pakeisdavo arbatą ir tai buvo tikrai neblogai, nes šioje klimato zonoje jaučiamas ryškus Saulės energijos trūkumas ir organizmas turi jo atsargas pildyti iš kitų šaltinių.




IZOPAS (JUOZAŽOLĖ)

Juozažolė iš karto veikia subtiliuosius žmogaus energetinius kūnus. Juozažolė - viena iš pagrindinių žolių, kurios laikomos antidemoniškomis. Naudojama smilkymui, užpilams. Paprasčiausiai džiovinta arba spiritinis jos užpilas tokių galių neturi. Didžiausią jėgą mūsų organizmui suteikia prisiliesdama prie odos. Tai leidžia greitai išvalyti žmogaus energetiką nuo susikaupusių nešvarumų. Visos kitos šios žolės savybės labai panašios kaip įprastos jonažolės.
Yra daug prieštaringų žinių apie juozažolės magiškas savybes. Dar III tūkstantmetyje prieš Kristų Egipto žyniai juozažolę naudojo apiplovimams, Artimųjų rytų tautos - šventų vietų valymui. Juozažolės ryšulėliu, pamirkytu Velykų avinėlio kraujyje, žydai tepdavo savo duris (Iš 12:22): "Paėmę izopo šakelių pluoštą ir pamirkę dubenyje esančiame kraujyje, apšlakstykite dubenyje esančiu krauju durų sąramą ir abi staktas. Nė vienas jūsų teneina pro savo namų duris iki ryto".
Išsivalymas, susitaikymas - tai juozažolės simbolis nuo biblinių tradicijų (Kun 14:4): "kunigas įsakys, kad du gyvi švarūs paukščiai, kedro medžio, tamsiai raudonų siūlų ir izopo būtų atnešta tam, kuris turi būti pripažintas švariu."




PELYNAS

Pelynas yra antroji pagal stiprumą žolė Rusijoje, bet šiuo metu ji naudojama labai retai. Be kita ko, ji išvaro vandens kilmės piktąsias jėgas. Jos beprotiškai bijo undinės ir undinių savaitę, apsaugai nuo jų išdaigų, pelynus kabindavo namuose, o šalia namų degindavo laužus, į kuriuos įmesdavo pelyno.
Šio žolyno kvapas iš namų gali išginti bet kokį blogį. Pelynas praranda dalį savo jėgų vandeningoje vietoje, o ir skonis jo yra labai kartus, todėl dažniausiai jis naudojamas smilkymui. Pelyno jėga yra labai didelė ir į vidų jį vartoti galima tik labai mažomis dozėmis. Pelynas turi savybių, atstatančių mūsų harmoniją su gamta, ir esant gausiems smilkomo pelyno dūmams, imlūs žmonės gali pradėti matyti subtiliojo pasaulio būtybes - čia yra antroji priežastis, kodėl pelynas naudojamas taip retai. Iš esmės, pelyną naudoja tik magai, kurie nebijo kontakto su anuo pasauliu.
Visiškai saugus pelyno naudojimo būdas - namuose (geriau miegamajame ar koridoriuje) pakabinti nedidelį šios žolės ryšulėlį. Pelyno kvapas taip nepatinka vandens piktosioms jėgoms, kad jos palieka tuos namus, kur yra pelyno. Kupalos naktį visada ritualiniuose vainikuose būdavo pelyno. Pagal pelyną burdavo apie likimą, brangų pelyno vainiką kabindavo namuose virš durų, kad namus aplenktų barniai ir nelaimės. Labai blogu ženklu buvo laikoma, jeigu toks vainikas nukrisdavo ar sutrūkdavo - tai pranašaudavo, kad šeima yra veikiama piktais burtais.
Pelynas - labai stiprus, bet kartu labai kaprizingas augalas. Auga jis lėtai ir prastai dygsta iš sėklų, todėl, kai pjaunate šią žolę, stenkitės nenupjauti jos iki pat šaknų. Nupjaukite tik viršūnę - didžiausia galia šiame augale yra jo pumpuruose. Jo stiebai nereikalingi. Pelyno savybės didėja prie dylančio Mėnulio.




DILGĖLĖ

Ši deginanti žolė turi savybių, saugančių nuo piktųjų burtų. Ji buvo naudojama esant organizmo nusilpimui ir bejėgiškumui, ją dėdavo po batų padais užburtajam, kad blogis negalėtų jo nutempti į požeminį pasaulį. Dilgėlių vainikais šluodavo grindis užburtuose namuose, kad iš jų išvytų blogį. Iš dilgėlių pindavo kilimėlius į prieškambarius, kad užeinantis į namus prarastų piktąsias jėgas.
Dilgėlė buvo naudojama ir smilkymui, kad iš namų išvyti piktąsias jėgas, ir užpilams, ir vonioms, kad žmogui sugrąžinti buvusias jėgas. Dilgėlė įeidavo į senovės jaunystės ir grožio eliksyrus.
Didžiausią galią turi suaugusi, bet ne sena dilgėlė. Jaunas dilgėles naudodavo tik vitamininėms sriuboms ir salotoms. Magijoje visada naudojama suaugusi ir sena dilgėlė. Kad sunaikinti blogio jėgą, labiau tinka senas augalas. Didžiausią galią turi dilgėlė Mėnulio jaunatyje. Kad ji padėtų jums, arba jūsų rankomis kam nors kitam - skinti ją reikia nebijant ir nepykstant ant jos nudeginimų. Pagal charakterį dilgėlė yra augalas - karys, bailių ir agresorių ji nemėgsta. Kai tokie žmonės ją skina, augalo lapais pradeda tekėti labai deginančios sultys, kurios panašios į nuodingas, ir 70 procentų jos gydomųjų savybių išnyksta.
Grynomis rankomis dilgėlės skinamos dėl ypatingų tikslų... Kad dilgėlė išsaugotų savo gydomąsias savybes, dilgėlę geriausia yra nupjauti peiliu. Dilgėlę rauti su šaknimis negalima - prarandama dalis jos jėgų, nes ji praranda ryšį su vieta, kurioje augo.

DAGYS

Rusiškas dagio pavadinimas yra "Gąsdinantis velnius" ir jis labai atitinka šio žolyno savybes. Velniai jo tikrai bijo, todėl prie įėjimo į namus kabindavo šio augalo, kad į namus neįsigautų nelabieji.
Dagį sodindavo ant burtininkų ir prakeiktų žmonių kapų, kad nelabiesiems neleistų jų sielų nutempti į peklą.
Smilkymui šių augalų nenaudodavo - dagio dūmai labai kartūs, graužia akis ir gerklę. Jo dūmai išvaro nelabuosius, bet ir žmonėms tokioje patalpoje būti sunku.
Dagys auga negerose vietose ir saugo mūsų pasaulį nuo blogio. Pagal šį augalą spręsdavo apie žmones, gyvenančius šalia: auga dagys - žmonės arba blogi, arba vieta negera. Bet kokiu atveju, nuo šios žolės geriau laikytis atokiau. Didžiausią galią dagys pasiekia, kai išsiskleidžia jo žiedai.




LEVANDA

Šis augalas sugeba žmogaus organizmo jėgas koncentruoti kovai su blogiu. Levanda naudojama smilkymui ir užpilams. Didelėmis dozėmis levanda gali iššaukti agresiją ir neapykantą viskam, dėl to ją naudoti reikia atsargiai, po truputį.
Levandos kvapo nemėgsta gyvūnai ir vabzdžiai, kurie yra blogio nešėjai: pelės, žiurkės, kurmiai... Dėl to levandų aliejų dažnai laikydavo vietose, kur saugomi produktai ir drabužiai. Švelnesniu poveikiu žmogaus organizmui pasižymi levanda, nuskinta prie jauno Mėnulio.
Levandos veikia psichinę ir emocinę žmogaus būklę, centrinę nervų sistemą. Levanda padeda žmogui pajusti vidinę ramybę, mažina stresą, nemalonius pojūčius, saugo sąmonę. Teigiamos levandos savybės padeda pagreitinti jėgų ir energijos atsistatymą, didina darbo našumą, nuima įtampą dienos pabaigoje, didina protinį aktyvumą.




KRAPAI

Ši žolė - įprastas mūsų daržo svečias. Mažai kas žino, kad krapų kvapas išsklaido burtus ir magiją, nuima nuo žmogaus miglą. Krapų užpilas padeda iš organizmo išvaryti blogio burtais prišauktus nelabuosius. Krapų labai nemėgsta raganos.
Krapų šakelė, pakabinta prie vaiko lovelės, apsaugos jį nuo nelaimių ir suteiks jam ramų ir stiprų miegą.
Krapų naudojimo problema yra tame, kad pats krapas yra silpna žolelė. Jis labai tinka organizmo ir gyvenamojo būsto valymui, bet apsaugoti nuo piktųjų jėgų jis nepajėgia.
Viduramžiais krapai buvo laikomi afrodiziaku, meilės ir aistros žolynu, dėl to naudojami magiškuose maišeliuose, skirtuose meilės magijai ir namų apsaugai. Jeigu pusę saujos krapų sėklų įbersite į vonią ir maudysitės - tai niekaip neatsiginsite nuo gerbėjų!




ČIOBRELIS

Čiobrelis - stipri žolė, jos poveikio sritis - vaisingumas. Ji visada padeda grąžinti vaisingumą dirvai, gyvūnams ir žmonėms.
Čiobrelio smilkymas ramina nervų sistemą, padeda rasti sunkios problemos sprendimą, nutraukia seksualinių energetinių vampyrų poveikį. Panašiu būdu veikia ir čiobrelio užpilai. Prausimasis ir maudymasis čiobrelio užpiluose išsaugo moterišką grožį. Didžiausią galią ši žolė įgauna prieš Mėnuli pilnatį.
Čiobrelis, padėtas po pagalve, nuvys blogus sapnus ir iškvies laimingus pranašiškus reginius. Renkant čiobrelį, reikia turėti raudoną siūlą ir kai čiobrelių prirenkate piršto storio pluoštelį, tuo siūlu reikia juos perrišti. Namuose toks ryšulėlis užsiuvamas nedideliame maišelyje iš medvilnės, o jo siuvimui naudojami tik balti siūlai. Dabar reikia sulaukti Mėnulio pilnaties ir tada vidurnaktį maišelį užsiūti pagalvėje, ant kurios miegate, tariant žodžius: "Žemės žole, atsigulk į galvą, padėk (vardas) viskuo, leisk eiti geriausiu gyvenimo keliu." Tokios pagalvės jokiu būdu negalima niekam skolinti. Taip įsiūtas čiobrelis veiks visus metus, po to jį reikia išimti ir užkasti vietoje, kur jis augo. Jeigu to nepadaryti, tai čiobrelio ryšulėlis pradės atidavinėti atgal per tuos metus sukauptą negatyvą. Čiobrelis nemėgsta purvo, šeimininko vienatvės ir nusivylimo, nemėgsta kai ant tos pagalvės ilgai nemiegama.
Čiobrelis kiekvienai moteriai, šeimos židinio saugotojai, padeda išsaugoti grožį. Jeigu namuose šeimininkės nėra, tai šią žolę reikia pradėti auginti ir viskas labai greitai pasikeis.




KŪPOLIS

Kūpolis - paskutinė iš plačiai Rusijoje paplitusių galingų žolių. Ji beveik neveikia žmogaus minčių, dėl to naudojama tik užpiluose. Šis žolynas padeda organizmui pasiekti Jin ir Jan harmoniją - energijos padeda žmogui gyvenime pasiekti laimę, pritraukia tai, ko jam trūksta. Piktąsias jėgas ji išvaro paties organizmo rezervų pagalba užtaisydama energetines skyles, per kurias patenka blogis. Žolynas ramina nervų sistemą, žmogus, pastoviai šį žolyną naudodamas, akivaizdžiai gerėja.
Savo jėgas žolė saugo neilgai. Priskynę jos apie Kupalos dieną, galėsite ja pilnavertiškai naudotis ne daugiau kaip vieną mėnulio mėnesį. Džiovinta su kiekvienu mėnulio mėnesiu ji praranda maždaug po 10 procentų savo gydomųjų savybių, nors cheminė sudėtis jos išlieka tokia pati.
Pasistenkite nepraleisti progos išsiperti kūpolio vanta liepos 7-osios vakare, Ivano Kupalos dieną, kad nuo savęs nusiplauti tas būtybes, kurios prilipę prie jūsų ir ryja jūsų grožį ir gerovę.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą