Rodomi pranešimai su žymėmis vaistažolės. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis vaistažolės. Rodyti visus pranešimus

2016 m. liepos 11 d., pirmadienis

ENERGETINĖS AUGALŲ SAVYBĖS

Pastaruoju metu vis dažniau žmonės linkę atsigręžti į žolininkystę. Informacijos apie gydomąsias augalų savybes galime rasti visur. Bet juk labai įdomu yra sužinoti, kokiomis dar (ne tik gydomosiomis) savybėmis turtingi augalai ir kokias magiškas jų galias žinodavo ir naudodavo senovėje.
Visi, o tame skaičiuje ir augalai, turi savo biolaukus, energijas. Taigi kiekvienas augalas tam tikru būdu įtakoja žmogaus subtiliuosius kūnus, jo psichiką, pasąmonę. Būtent nuo augalų galima pradėti savo pažintį su gydančiąja magija. Šiuo metu, kartu su žolininkyste, ir pati augalų magija išgyvena antrąjį gimimą.







APSAUGINĖS AUGALŲ SAVYBĖS. SMILKYMAS

Kiekvienas žolynas sugeria savo diapazono jėgas, todėl vieną augalą naudojame nuo galvos skausmo, kitą nuo kepenų ligų, trečią nuo peršalimo ir taip toliau. Yra eilė žolynų, kurie turi labai stiprių gydomųjų savybių, jų poveikis pasireiškia iš karto visam žmogaus organizmui, o ne kokiam nors atskiram jo organui, taip pat vaistažolės reguliuoja ir pačią žmogaus organizmo energetiką.
Kai kurie žolynai spinduliuoja tokį spektrą, kuriame beveik nėra juodos spalvos. Jų energijose nėra nieko iš požeminio pasaulio, nėra mirusiųjų karalystės energijos, todėl tokie augalai turi stiprų gydomąjį poveikį žmogui ir savybę nuvyti blogį. Tokie žolynai yra jonažolė, isopas (juozažolė), levanda, dilgėlė, pelynas, dagys, krapai, čiobrelis, kūpolis ir kiti.
Kad iš žolynų gauti didžiausią jos galią, jos yra renkamos tam tinkamomis dienomis. Kad save apsaugoti nuo nelabojo, žolės naudojamos tik smilkymui ir vandens užpilams. Spiritiniai užpilai ir džiovintų žolių kapsulės šiam tikslui netinka.
Užpilams ir smilkymui augalus reikia išdžiovinti - prarasdami drėgmę augalai įgauna ugnies energetikos galią. Galią, kuri padidina jų savybes nuvyti blogį. Smilkalai veikia mūsų protą, valo mūsų mintis, nuveja visas galimas bėdas ir nelaimes. Jie geri tuo, kad išvalo ne tik patį žmogų, bet ir gyvenamąjį būstą.
Augalų užpilai veikia visą žmogaus organizmą, valo jį nuo sukauptos nešvarios energijos. Vanduo leidžia augalų jėgoms laisvai užpildyti mūsų kūno ląsteles ir nusiteikti šviesiosios energijos priėmimui. Didelė žolynų jėga yra tame, kad jie pajėgūs sukurti bendrą energetikos lauką, kuriame susivienija jų atskiros jėgos į vieną bendrą protą. Kai žmogus vartoja žolių užpilą, jis savaime prisijungia prie bendro tų augalų energetinio lauko. Kuo mažiau žmogus priešinasi jam, tuo greičiau pasveiksta.
Todėl niekada nerinkite apdžiūvusių, silpnų, prie šiukšlynų ar kitose netinkamose vietose augančių žolynų - kitaip, vartodami jų užpilus, jūs prisijungsite ne tik prie švarios augalo energijos, bet ir prie tos vietos, kurioje jis augo, energetikos. Nesistenkite iš karto suvartoti didelę užpilo dozę. Staigiai pakeisdami organizmo energetiką, jūs gąsdinate savo kūną ir jis pradeda priešintis išgijimui (mikrodozės veikia geriau, ne veltui homeopatiniai gydymo metodai - vieni iš pačių patikimiausių). Vartodami užpilą, padėkite savo protui - įsivaizduokite žydinčių tų gėlių, kurių užpilą vartojate, lauką ir išgijimas bus greitesnis.
Apsipilant ar maudantis užpile, taip pat reikia nepatingėti ir įsivaizduoti užpilo gėlių lauką, tuomet jėgų antplūdis bus didesnis, negu nuo mechaninės procedūros atlikimo.





2016 m. liepos 6 d., trečiadienis

PAVASARINĖ RAKTAŽOLĖ

Primula officinalis Hill. (Syn. Primula veris (L.) Huds, Primula macrocalyx Bunge, Primula lasiopetala Wallr., Primula pannonica A. Kerner.).
Pavasarinė raktažolė priklauso raktažolinių (Primulaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, visiems gerai pažįstamas (liaudies vadinamas “švento Petro rakteliais”) mūsų floros atstovas, žolė su pamatinių lapų skrotelėmis. Žiedai susitelkę į skėčius arba išsidėstę ant žiedynkočio. Vaisius – dėžutė, kuri gausiasėklė ir atsiveria penkiomis sąvaromis. Lietuvoje auga dvi savaiminės raktažolių rūšys: Pavasarinė raktažolė (Primula veris) ir Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa). Pastaroji rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Darželiuose auginama Paprastoji raktažolė (Primula vulgaris).






RAKTAŽOLĖS RINKIMAS

Raktažolė žydi dažniausiai gegužės mėn. pirmojoje pusėje (balandžio - gegužės mėn.) ryškiai geltonais žiedeliais. Auga sausose pievose, atšlaitėse ir sausuose, retuose miškuose, miško aikštelėse. Mėgsta karbonatinius dirvožemius. Aptinkama visoje Lietuvoje. Liaudies medicinoje naudojami raktažolės žiedai, lapai ir šaknys (Flores, Folia et Radix Primulae). Žiedai ir lapai renkami žydėjimo metu. Požeminės raktažolės dalys kasamos rudenį.





2016 m. birželio 28 d., antradienis

KŪPOLIS

Kūpolis (Melampyrum nemorosum L.) - vienmetis žolinis augalas su plaukuotais stiebais.
Augalas išsiskiria ryškių kontrastu tarp mėlynos spalvos pažiedės ir ryškių geltonų žiedų. Jis labai gražiai atrodo, todėl dažnai pritraukdavo dailininkų ir poetų dėmesį. Nuskintas puokštei augalas greitai nuvysta. Augalo žiedai gausiai išskiria nektarą ir užtarnautai laikomi gerais medaus augalais.
Kūpolis sutinkamas miško aikštelėse, kalneliuose, apaugusiuose krūmynuose, pelkėtose pievose. Kūpolis yra įprastas mūsų pievų ir miškų augalas ir žydi nuo pavasario pabaigos iki rudens (gegužė - rugsėjis).
Lietuvoje auga 3 kūpolio rūšys: krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum); pievinis kūpolis (Melampyrum pratense); lenkinis kūpolis (Melampyrum polonicum).




LEGENDOS IR PADAVIMAI

Daug padavimų, susijusių su Kūpoliu, yra priskirti uždraustos meilės simbolikai.
Vienas iš jų - tragiška Kostromos ir Kupalos (Ivano ir Marijos) istorija, kurioje jie pamilo vienas kitą net neįtardami, kad jie brolis ir sesuo. Kai jie apie tai sužinojo, Kupala (geltonas augalo žiedas) metėsi į laužą, o Kostroma (mėlynas žiedas) nusiskandino. Po to jie atgimė šio augalo pavidalu.
Pagal kitą versiją Ivano Kupalos violetiniai marškiniai, o Marijos Kostromos geltona skarelė.