VISKAS APIE LIEPŽIEDŽIUS PAPRASTAI

Liepos žiedai vadinami liepžiedžiais (lat. Tilia cordata). Liepa yra medžio ar krūmokšnio pavidalo augalas, kuris jau seniai naudojamas kaip vaistinis augalas. Šis augalas turi daug naudingų savybių ir yra populiarus visame pasaulyje dėl savo raminančių ir gydomųjų savybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime kuo naudinga liepžiedžiai, kaip ją rinkti, kaip džiovinti, kaip naudoti, taip pat pateiksime keletą gydomųjų receptų.

Kuo naudinga liepžiedžiai?

Liepžiedžiai turi daug naudingų savybių ir yra žinoma kaip raminaujanti vaistažolė. Ši vaistažolė turi priešuždegiminių ir antispazminių savybių, kurios padeda sumažinti nerimą, gerina miegą, mažina galvos skausmą, gerina virškinimą ir gerina kraujotaką. Be to, liepžiedžių arbatos gali padėti sušvelninti kosulį, gerklės skausmą ir padeda atsipalaiduoti. Liepžiedžių žiedlapiai taip pat gali būti naudojami kaip odos losjonai ir gali padėti sumažinti paraudimą ir paraudimą.

Kaip rinkti liepžiedžius?

Liepžiedžiai dažniausiai rinkama birželio-liepos mėnesiais, kai žiedai yra pilni ir jų kvapas yra stipriausias. Liepžiedžiai gali būti rinkti rankomis arba pjaunant visą šaką. Geriausia rinkti liepžiedžius saulėtu, sausu dienos metu. Geriausia rinkti augalus toli nuo kelių ir pramoninių teritorijų, kad būtų išvengta teršalų. Prieš rinkdami liepžiedžius, būtina pasitikrinti, ar augalas nėra apsinuodijęs kenkėjais.

Kaip džiovinti liepžiedžius?

Džiovinant liepžiedžius reikia juos išdėlioti vientisiuose sluoksniuose tamsioje, vėsioje, gerai vėdinamoje ir sausoje vietoje. Geriausia džiovinti liepžiedžius saulės šviesoje, kad jie neprarastų savo kvapo ir spalvos. Po džiovinimo liepžiedžiai turi būti saugomi uždaroje talpykloje, toje pačioje vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje, kad išlaikytų savo naudingas savybes. Liepžiedžių gali būti naudojami švieži, tačiau daugeliui gydomųjų receptų reikalingi džiovinti žiedai.

Kaip naudoti liepžiedžius?

Liekana dažniausiai naudojama kaip arbata arba kaip žolelių priedas, tačiau ją taip pat galima naudoti kaip odos losjoną. Liepžiedžių arbata yra paprasta paruošti: tiesiog užpilkite džiovintų žiedų verdančiu vandeniu ir leiskite jai atvėsti. Arbata gali būti saldinta medumi ar cukrumi, norint pagerinti skonį.

Keletas gydomųjų receptų su liepžiedžiais:

1. Liepžiedžių arbata: Į puodelį užpilkite 1-2 šaukštus džiovintų liepžiedžių, užpilkite verdančiu vandeniu ir leiskite atvėsti 5-10 minučių. Arbata gali būti saldinta medumi ar cukrumi.

2. Liepžiedžių losjonas odai: Į 1 stiklinę vandens įpilkite 2 šaukštus džiovintų liepžiedžių, palikite atvėsti ir nuimkite augalų daleles. Gautą skystį galite naudoti kaip losjoną, kad sumažintumėte paraudimą ir paraudimą ant odos.

3. Liepžiedžių arbata su mėtomis: Sumaišykite 1 šaukštą džiovintų liepžiedžių ir 1 šaukštą džiovintos mėtos. Užpilkite puodelio verdančio vandens ir leiskite atvėsti 5-10 minučių. Arbata gali būti saldinta medumi ar cukrumi.

4. Liepžiedžių mišinys su citrina: Sumaišykite 1 šaukštą džiovintų liepžiedžių su keliomis citrinos griežinėliais. Užpilkite puodelio verdančio vandens ir leiskite atvėsti 5-10 minučių. Arbata gali būti saldinta medumi ar cukrumi.

Išvada

Liepžiedžiai yra puikus natūralus gydymo būdas, kuris gali padėti sumažinti nerimą, pagerinti miegą, mažinti galvos skausmus, pagerinti virškinimą ir kt. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kaip ir bet kuria kitą vaistą ar gydymo būdą, prieš pradedant vartoti liepžiedžius, reikia pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate vaistus ar turite kokių nors ligų.

Be to, reikia žinoti, kad liepžiedžiai gali sukelti alergines reakcijas tam tikroms asmenims, todėl svarbu stebėti savo organizmo reakciją po pirmojo vartojimo.

Vis dėlto, liepžiedžiai yra puikus natūralus gydymo būdas, kuris gali padėti daugeliui žmonių pagerinti savo sveikatą ir gerovę. Jei norite išbandyti jų naudingas savybes, galite juos įsigyti specializuotose parduotuvėse arba surinkti patys, tačiau svarbu laikytis tinkamų rinkimo, džiovinimo ir saugojimo taisyklių.

ENERGETINĖS AUGALŲ SAVYBĖS

Pastaruoju metu vis dažniau žmonės linkę atsigręžti į žolininkystę. Informacijos apie gydomąsias augalų savybes galime rasti visur. Bet juk labai įdomu yra sužinoti, kokiomis dar (ne tik gydomosiomis) savybėmis turtingi augalai ir kokias magiškas jų galias žinodavo ir naudodavo senovėje.

Visi, o tame skaičiuje ir augalai, turi savo biolaukus, energijas. Taigi kiekvienas augalas tam tikru būdu įtakoja žmogaus subtiliuosius kūnus, jo psichiką, pasąmonę. Būtent nuo augalų galima pradėti savo pažintį su gydančiąja magija. Šiuo metu, kartu su žolininkyste, ir pati augalų magija išgyvena antrąjį gimimą.

APSAUGINĖS AUGALŲ SAVYBĖS. SMILKYMAS

Kiekvienas žolynas sugeria savo diapazono jėgas, todėl vieną augalą naudojame nuo galvos skausmo, kitą nuo kepenų ligų, trečią nuo peršalimo ir taip toliau. Yra eilė žolynų, kurie turi labai stiprių gydomųjų savybių, jų poveikis pasireiškia iš karto visam žmogaus organizmui, o ne kokiam nors atskiram jo organui, taip pat vaistažolės reguliuoja ir pačią žmogaus organizmo energetiką.

Kai kurie žolynai spinduliuoja tokį spektrą, kuriame beveik nėra juodos spalvos. Jų energijose nėra nieko iš požeminio pasaulio, nėra mirusiųjų karalystės energijos, todėl tokie augalai turi stiprų gydomąjį poveikį žmogui ir savybę nuvyti blogį. Tokie žolynai yra jonažolė, isopas (juozažolė), levanda, dilgėlė, pelynas, dagys, krapai, čiobrelis, kūpolis ir kiti.

Kad iš žolynų gauti didžiausią jos galią, jos yra renkamos tam tinkamomis dienomis. Kad save apsaugoti nuo nelabojo, žolės naudojamos tik smilkymui ir vandens užpilams. Spiritiniai užpilai ir džiovintų žolių kapsulės šiam tikslui netinka.

Užpilams ir smilkymui augalus reikia išdžiovinti - prarasdami drėgmę augalai įgauna ugnies energetikos galią. Galią, kuri padidina jų savybes nuvyti blogį. Smilkalai veikia mūsų protą, valo mūsų mintis, nuveja visas galimas bėdas ir nelaimes. Jie geri tuo, kad išvalo ne tik patį žmogų, bet ir gyvenamąjį būstą.

Augalų užpilai veikia visą žmogaus organizmą, valo jį nuo sukauptos nešvarios energijos. Vanduo leidžia augalų jėgoms laisvai užpildyti mūsų kūno ląsteles ir nusiteikti šviesiosios energijos priėmimui. Didelė žolynų jėga yra tame, kad jie pajėgūs sukurti bendrą energetikos lauką, kuriame susivienija jų atskiros jėgos į vieną bendrą protą. Kai žmogus vartoja žolių užpilą, jis savaime prisijungia prie bendro tų augalų energetinio lauko. Kuo mažiau žmogus priešinasi jam, tuo greičiau pasveiksta.

Todėl niekada nerinkite apdžiūvusių, silpnų, prie šiukšlynų ar kitose netinkamose vietose augančių žolynų - kitaip, vartodami jų užpilus, jūs prisijungsite ne tik prie švarios augalo energijos, bet ir prie tos vietos, kurioje jis augo, energetikos. Nesistenkite iš karto suvartoti didelę užpilo dozę. Staigiai pakeisdami organizmo energetiką, jūs gąsdinate savo kūną ir jis pradeda priešintis išgijimui (mikrodozės veikia geriau, ne veltui homeopatiniai gydymo metodai - vieni iš pačių patikimiausių). Vartodami užpilą, padėkite savo protui - įsivaizduokite žydinčių tų gėlių, kurių užpilą vartojate, lauką ir išgijimas bus greitesnis.

Apsipilant ar maudantis užpile, taip pat reikia nepatingėti ir įsivaizduoti užpilo gėlių lauką, tuomet jėgų antplūdis bus didesnis, negu nuo mechaninės procedūros atlikimo.

PAVASARINĖ RAKTAŽOLĖ

Primula officinalis Hill. (Syn. Primula veris (L.) Huds, Primula macrocalyx Bunge, Primula lasiopetala Wallr., Primula pannonica A. Kerner.).

Pavasarinė raktažolė priklauso raktažolinių (Primulaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, visiems gerai pažįstamas (liaudies vadinamas “švento Petro rakteliais”) mūsų floros atstovas, žolė su pamatinių lapų skrotelėmis. Žiedai susitelkę į skėčius arba išsidėstę ant žiedynkočio. Vaisius – dėžutė, kuri gausiasėklė ir atsiveria penkiomis sąvaromis. Lietuvoje auga dvi savaiminės raktažolių rūšys: Pavasarinė raktažolė (Primula veris) ir Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa). Pastaroji rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Darželiuose auginama Paprastoji raktažolė (Primula vulgaris).

RAKTAŽOLĖS RINKIMAS

Raktažolė žydi dažniausiai gegužės mėn. pirmojoje pusėje (balandžio - gegužės mėn.) ryškiai geltonais žiedeliais. Auga sausose pievose, atšlaitėse ir sausuose, retuose miškuose, miško aikštelėse. Mėgsta karbonatinius dirvožemius. Aptinkama visoje Lietuvoje. Liaudies medicinoje naudojami raktažolės žiedai, lapai ir šaknys (Flores, Folia et Radix Primulae). Žiedai ir lapai renkami žydėjimo metu. Požeminės raktažolės dalys kasamos rudenį.

SENĖJIMO PRIEŽASTYS IR ATJAUNĖJIMO METODAI

Kalbėdami apie senėjimą suprantame, kad šiame procese pagrindinę rolę vaidina laikas. Kas yra laikas?

LAIKAS

Laikas skirtingose Visatos dalyse teka skirtingai, tačiau visur jis yra cikliškas. Nepriklausomai nuo laiko tekėjimo, laikas dalijasi į didelius periodus, kurie dalijasi į mažesnius periodus.

Didelis laiko periodas, iš kurio susideda laikas, sanskrite vadinamas Maha Yuga. Maha – tai didelis, o yuga – tai periodas, laiko atkarpa.

Pirma didžiausia Maha Yuga sudaranti dalis yra Satya Yuga. Satya Yuga – tai aukso amžius. Satya – auksinis, Yuga – laiko atkarpa, periodas. Paskutinė Satya Juga prasidėjo maždaug prieš trys milijonai aštuoni šimtai devyniasdešimt tris tūkstančius metų ir baigėsi prieš du milijonai šimtas šešiasdešimt penkis tūkstančius metų, tai yra Satya Yuga tęsiasi maždaug virš milijono septynis šimtus metų.Kodėl mes apie tai kalbame? Mes išanalizuosime kiekvieną Maha Yuga periodą ir palyginsime žmogaus gyvenimo trukmę kiekviename laiko periode. Sužinosime priežastis, kodėl gyvenimo trukmė trumpėja. Iš esmės mūsų žmogiškasis kūnas apskaičiuotas gyvuoti šimtą tūkstančių metų. Tai visiškai realus skaičius ir nereikia tuo stebėtis. Satya Yugoje žmonės Žemėje gyveno būtent šimtą tūkstančių metų. Taip ilgai jie gyveno todėl, kad buvo šventaisiais. Tuo metu ir žemė, ir žmonės buvo kitokie. Pavyzdžiui, žmonės nuo šiuolaikinių žmonių skyrėsi ne tik šventumu, bet ir savo gabaritais. Pavyzdžiui, vidutinis žmogaus ūgis Satya Yuga periodu buvo apie 50 metrų. Jeigu kas nors tuo netiki, susipažinkite su realiu faktu.

KŪPOLIS

Kūpolis (Melampyrum nemorosum L.) - vienmetis žolinis augalas su plaukuotais stiebais.

Augalas išsiskiria ryškių kontrastu tarp mėlynos spalvos pažiedės ir ryškių geltonų žiedų. Jis labai gražiai atrodo, todėl dažnai pritraukdavo dailininkų ir poetų dėmesį. Nuskintas puokštei augalas greitai nuvysta. Augalo žiedai gausiai išskiria nektarą ir užtarnautai laikomi gerais medaus augalais.

Kūpolis sutinkamas miško aikštelėse, kalneliuose, apaugusiuose krūmynuose, pelkėtose pievose. Kūpolis yra įprastas mūsų pievų ir miškų augalas ir žydi nuo pavasario pabaigos iki rudens (gegužė - rugsėjis).

Lietuvoje auga 3 kūpolio rūšys: krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum); pievinis kūpolis (Melampyrum pratense); lenkinis kūpolis (Melampyrum polonicum).

LEGENDOS IR PADAVIMAI

Daug padavimų, susijusių su Kūpoliu, yra priskirti uždraustos meilės simbolikai.

Vienas iš jų - tragiška Kostromos ir Kupalos (Ivano ir Marijos) istorija, kurioje jie pamilo vienas kitą net neįtardami, kad jie brolis ir sesuo. Kai jie apie tai sužinojo, Kupala (geltonas augalo žiedas) metėsi į laužą, o Kostroma (mėlynas žiedas) nusiskandino. Po to jie atgimė šio augalo pavidalu.

Pagal kitą versiją Ivano Kupalos violetiniai marškiniai, o Marijos Kostromos geltona skarelė.

PRIESKONIAI - PUIKAUS GYVENIMO GARANTAS

Vedinės žinios teigia, kad kiek tautoje yra dorybės galima nustatyti pagal tos tautos vartojamų prieskonių kiekį. Ajurvedoje yra toks tyrimas, kad kuo sudėtingesnės ir gausesnės prieskonių kombinacijos patiekaluose, tuo tautoje daugiau dorybės. Kodėl? Prieskoniai - tai sėklos, žiedadulkės, kuokelės… Faktiškai prieskoniai - tai augalo meilės kulminacija.

Augalo šaknis reiškia Marsas: kova už galimybę išgyventi. Jeigu turite organizme infekciją, chronišką procesą, vėžį - reikia gydytis šaknimis. Šaknys užmuš tai, kas nereikalinga, suteiks jėgų pasipriešinimui.

Augalo stiebai reiškia veikla, galimybė dirbti. Pavyzdžiui naudojant krapo, petražolės stiebus, žmogus įgauna jėgų, ištvermės ilgam darbui.

Augalo lapai - tai mąstymas, ryšys su chlorofilo veikla, su Merkurijumi. Kad geriau mąstyti, reikia valgyti lapus.

Augalo žievė - tai apsauga, priešuždegiminis poveikis.

Smulkios augalo šakelės - reiškia kraujotaka.

Augalo žiedai ir vaisiai - reiškia meilė. Pavyzdžiui medus yra renkamas iš žiedadulkių. Medaus skonis saldus, medus - tai meilė. Meilė charakterizuojama saldžiu skoniu. Taip pat laikoma, kad saldus skonis - tai dorybės skonis.

Taigi reikia žinoti, kad prieskoniai, kuriuos mes dedame į maistą, reiškia meilės koncentraciją ir dorybės jėgą. Dauguma prieskonių yra dorybės gunoje. Jeigu tauta yra dorybės gunoje, tai naudoja daug įvairių rūšių prieskonių, nes žmonių charakterio rūšių yra labai daug. Dorybės gunoje esančio žmogaus temperamentas labai plataus spektro, kitaip sakant - tai plačios sielos žmonės. Tokie žmonės turi labai daug įvairių charakterio savybių ir kiekvienai jai reikalingas savo prieskonis. Štai kodėl maiste turi būti didelė prieskonių įvairovė. Pats geriausias žolinis gydymas - yra gydymas prieskoniais.

AJURVEDINIAI MAISTO GAMINIMO PRINCIPAI

Egzistuoja Vedinės žinios kaip paruošti maistą dorybės gunoje, nes tai labai svarbu.

Jeigu pjaustote daržoves ir daržovė nukrenta paliesdama kojas, tai ji jau nėra dorybės gunoje. Rekomenduojama jau jos maistui nenaudoti.

Jeigu žmogus valgo kaire ranka, tai kartu su maistu jis suvalgo visas neigiamas žmonių, kurie yra šalia, charakterio savybes. Jeigu šalia nėra nieko, tai palies dvasias. Taigi kaire ranka maisto į burną dėti negalima. Valgyti galima tik dešine ranka. Kairiarankiai taip pat turi valdyti dešine ranka. Jeigu žmogus į burną maistą deda ne dešine ranka, jis susiteršia maitinimosi metu ir jo laimė sumažės.

Jeigu ant grindų pastatote indą, kuriame gaminate, tai prieš nešant jį į stalą jį reikia nuplauti. Grindys laikomos nešvaria viena, o stalas – švaria.